Varėnos r. Merkinės Vinco Krėvės gimnazija
 
Seinų g. 10, LT-65336, Merkinė, Varėnos r. sav. Kodas 190109324,
 el. paštas merkines.gimnazija@varena.lt, tel/faks. (8~310) 571 41

 

 Į pradžiąApie gimnazijąNaujienosVeiklaPaslaugosBendruomenėStruktūra ir kontaktai

Pamokų laikas:

 

1. 8.00   - 8.45  

2. 8.55   - 9.40 

3. 9.50   - 10.35 

4. 10.45 - 11.30 

5. 11.50 - 12.35 

6. 12.55 - 13.40 

7. 13.50 - 14.35

8. 14.40 - 15.25

 

 

Siuntiniai

Gimnazijos laikraštis

Vidurinis ugdymas

Įsivertinimas

 



           

Renginių archyvus rasite čia

 

2017 – 2018 m. m.

 

Balandžio 10 dieną gimnazijoje vyko 1 – 4 klasių I turo pradinių klasės mokinių „Šviesoforo“ konkursas. Visos klasės turėjo atlikti viktorinos užduotis. „Šviesoforo“ būrelio mokiniai visiems priminė, kaip teisingai nešioti atšvaitus, kaip saugiai pereiti gatvę. Visų klasių mokiniai parodė puikias teorines žinias, todėl kiekvienas gavo asmeninę dovanėlę, o kiekviena klasė – padėką.

Balandžio 20 dieną mūsų mokiniai: Gabija, Anupras, Mindaugas ir Nojus dalyvavo Varėnoje pradinių klasių mokinių varžybose „Šviesoforas“ II turo varžybose. Mokiniai parodė ne tik puikias teorines saugaus eismo žinias, bet ir praktinius įgūdžius: turėjo teisingai pereiti per pėsčiųjų perėją, šviesoforu reguliuojamą perėją. Buvo daug džiaugsmo, jaudulio ir susirūpinimo. Užėmė IV vietą, o kiekvienas dalyvis gavo padėką ir dovaną.

Mokytoja Marytė Padalskienė

 

Balandžio 24 dieną gimnazijoje vyko „Matematikos diena“.  Ši disciplina tą dieną buvo integruota į visų dėstomų dalykų pamokas. Diena prasidėjo renginiu „Pusryčiams matematika“ (projektas   „Mokomės mokyti(s) matematikos“). I – II gimnazijos klasių mokiniai rinkosi į sporto salę, kur jų laukė įdomios matematikos užduotys. Visiems kilo klausimas: ar tu gali teisingai suskaičiuoti? Todėl teko pasitikrinti. Atlikdami įvairiausius matematinius veiksmus, mokiniai galėjo atspėti draugo gimimo datą. Žaidimas „Ratas apsisuka“ išjudino visus. Susiskirstę į penkias komandas, į vieną iš trijų apskritimų mokiniai turėjo nukeliauti užrištomis akimis ir surinkti taškus. Susumavus visų komandų surinktus taškus, buvo apskaičiuotas taškų vidurkis. Po to komandos stojo prie baudų metimo linijų ir stebėjo, kieno „taikliausia“ akis. Kiekviena komanda apskaičiavo savo pataikymo tikimybes ir palygino su kitų komandų rezultatais. „Pusryčius“ baigėme užduotimi „Paslaptingos gyvenimo datos“. Visus pradžiugino gautas vienodas ir, svarbiausia, teisingas rezultatas.

5 – 6 pamokų metu aktų salėje 5 – 8 klasių mokiniams vyko popietė „Matematikos įdomybės“. Iš „Vienetukų“ šalies į gimnaziją atvykęs karalius su savo mokslininkais–Ig klasės mokiniais – pateikė labai įdomių, judrių, suktų ir netgi dainingų matematinių užduočių. Vieni dirbo labai rimtą komandinį darbą, kiti (sirgaliai) – piešė, dainavo ir sprendė mokslininkų pateiktas užduotis. Visi buvo įvertinti padėkomis ir dovanėlėmis. Tikimės, kad mokiniai ir kitais metais bus tokie aktyvūs.

Gimnazijos matematikos mokytojos

 

Balandžio 13 d.  Merkinės Vinco Krėvės gimnazijoje buvo švenčiama Tarptautinė vaikų knygos diena. Šiais metais į svečius pasikvietėme Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos bibliotekininkų komandą bei vaikų knygų rašytoją Tomą Dirgėlą.

Labai lauktas renginukas prasidėjo vienu metu ir gimnazijos aktų salėje, ir bibliotekos skaitykloje. O kas ten vyko? Smalsu? 2-4 klasių mokinukai ir jų mokytojai galėjo artimiau pabendrauti su vienu iš populiariausių lietuvių rašytojų vaikams, jauniesiems skaitytojams puikiai pažįstamu iš knygų apie smagiuosius detektyvus Domą ir Tomą – Tomu Dirgėla. Itin kūrybiškai buvo pristatyta septintoji autoriaus knyga „Lukas Šiaudelis deda iš viršaus“,  skirta krepšinio fanams ir visiems siekiantiems svajonių. Linksmi ir nuotaikingi pokalbiai su mokiniais, mokytojais ir kitais šventės dalyviais tęsėsi ilgiau nei valandą, bet iš emocingų veidų išraiškų buvo lengva nuspėti, kad tai galėtų tęstis dar gerokai ilgiau. Visiems buvo įdomu susipažinti su šios knygos herojumi Luku, kuris kas antrą dieną vaikšto basas, pusryčiams valgo sumuštinius su dešros nuotrauka ir turi žiurkę, kuri nuolat sugriaužia jo namų darbus. Tomas Dirgėla pasakojo apie save, diskutavo su moksleiviais įvairiausiais klausimais. O svarbiausia –surengė kamuolio mušinėjimo varžybas, kuriose  dalyvauti pasirengę mokinukai per vieną minutę turėjo kuo daugiau kartų mušti kamuolį į grindis. Nugalėtoja tapo 4 klasės mokinė Otelija, kuriai ir atiteko puikus prizas – krepšinio kamuolys. Paskelbus nugalėtoją, vaikai galėjo sudalyvauti „spaudos konferencijoje“ ir užduoti rašytojui įvairiausių klausimų. Tomo nuomone, pasaulį nuo liūdesio gali išgelbėti tik vaikai ir juokas. Todėl jauniesiems skaitytojams jis ir dovanoja savo knygas. Tuo pat metu skaitykloje vyko kita veikla – bibliotekininkė Svetlana ir dailininkė Kristina pirmos klasės mokiniams vedė edukaciją „Prisijaukinkime pasaką“. Vaikai, paklausę pasakos „Debesėlis ieško vardo“, vėliau patys galėjo ją nupiešti ir savo pasakojimą pamatyti Kamishibai teatre.Po edukacijos ir susitikimo, vaikai išbandė virtualios realybės akinius.

Vos tik pasibaigus susitikimui į biblioteką vienas po kito skubėjo vaikai, prašydami Tomo knygelių. Taigi labai džiaugiamės, kad šiemet Tarptautinę vaikų knygos dieną šventėme kartu su rašytoju T. Dirgėla ir kolegomis iš A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos, kurie mums pagelbėja jau ne pirmą kartą. Už tai esame labai dėkingi jiems.

„Knyga vaikams – tai pagarba mažųjų didybei. Tai pasaulio sukūrimas vis iš naujo, toji žaismingai graži rimtybė, be kurios viskas, taip pat ir vaikų literatūra, tėra tuščias reikalas“ (ištrauka iš 2018 metų Tarptautinės vaikų knygos dienos latvių rašytojos Inese Zandare „Knygoje mažas yra didelis“ kreipimosi).

Bibliotekininkės Laima ir Margarita

 

Modesta Čaplikaitė (IIIg klasė) ir ją konsultavusi mokytoja Rita Černiauskienė balandžio 5–7 dienomis vyko į Vilnių, kur dalyvavo  jubiliejiniame 50-ajame Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurse. Nuo 1965-ųjų metų vykstančiuose savotiškuose filologų atlaiduose susirinko net 102 mokiniai iš 37 Lietuvos savivaldybių. Modestai teko garbė atstovauti ne tik Merkinei, bet ir visam Varėnos rajonui.  Beje, Modesta jau šiame konkurse antrąjį kartą. Ji pateikė savo eilėraščių rinkinį „Beieškant“ Poezijos sekcijai, kur jos darbus vertino ir dvi dienas aptarinėjo poetai Donatas Petrošius, Ričardas Šileika ir rašytojas, Vilniaus universiteto docentas dr. Regimantas Tamošaitis. 

Trys dienos Vilniuje pralėkė kaip intensyvus pavasariškas vėjas: išklausyta rimta, griežta ir netgi pagiriamoji kritikų kalba, prisirašyta daug vertingų patarimų, pabendrauta su draugais ir draugėmis iš ankstesniųjų metų. Nuostabų šeštadienio rytą aplankyti Vilniuje ir signatarų namai, kur apžiūrėtas Vasario 16-osios aktas, parašyti linkėjimai Lietuvai. Konkurso atidarymas ir uždarymas vyko renovuotoje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, o filologinės pratybos buvo organizuotos Vilniaus Simono Daukanto gimnazijoje. 

Į namus grįžome laimingos, pasisėmusios naujų minčių ir idėjų ateinantiems metams. O gal jau laikas ir kitą sekciją išbandyti, ir daugiau merkiniškių į filologų liūną įtraukti. 

Mokytoja Rita Černiauskienė

 

Kovo 19 – 25 dienomis prie devintą kartą organizuojamos „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ 2018“ kartu su didžiąja dalimi Lietuvos ugdymo įstaigų bei pusė šimto partnerių ir palaikančių organizacijų, siekiančių toliau keisti savo bendruomenių ir visos visuomenės nuostatas dėl patyčių ir mokytis tinkamo reagavimo į jas, prisijungė ir mūsų gimnazija.

Pradinių klasių mokiniai kartu su mokytojais lankėsi Merkinės miestelio bibliotekoje. Bibliotekininkė Virginija Plutuliavičienė vaikus ne tik supažindino su draugišku internetu, bet ir papasakojo apie jame slypinčius pavojus. Dalis mokinių atliko kampanijos „Už saugią Lietuvą“, bendradarbiaujančios su „Vaikų linija“, pristatytą virtualų testą „Įveik patyčias“, kuris padėjo atpažinti netinkamą elgesį ir pasitikrinti, ar teisingai reaguojama į patiriamas ar stebimas patyčias.

Visus bendruomenės narius sujaudino žiūrėtas filmas „Gerumo stebuklas“. Filmas leido iš šalies pamatyti ne tik itin nemalonią tikrovę, susijusią su vaikais, patyčiomis mokykloje bei psichologiniu smurtu, bet ir suvokti draugystės, šeimos, meilės ir gerumo svarbą.

Šių metų „Veiksmo savaitės“ šūkis – „Kurią pusę pasirinksi tu?“, todėl užsiėmimų metu mokinius skatinome nelikti abejingiems ir pasirinkti tą pusę, kuri rodo nepritarimą patyčioms, palaiko ir draugiškai bendrauja su patyčias patiriančiais žmonėmis ir taip stabdo patyčių paplitimą. Teisingai pasirinkti padeda ir gimnazijos  bendruomenės narių dalyvavimas Olweus programos kokybės užtikrinimo sistemos (OPKUS) diegime (programą įgyvendina Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras).

Socialinė pedagogė Birutė Čaplikienė

 

Kovo 9 dieną grupelė IVg klasės mokinių dalyvavo rajoninėje viešųjų kalbų konferencijoje, skirtoje Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui, o kartu ir Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Renginys vyko Varėnos ,,Ąžuolo“ gimnazijoje. Konferencijoje dalyvavo visų trijų rajono gimnazijų (Varėnos ,,Ąžuolo“, Merkinės V. Krėvės ir Valkininkų) gimnazistai. Keturios mūsų gimnazijos mokinės (Emilija Rožankevičiūtė, Roneta Saveiskytė, Inesa Sinkevičiūtė ir Gabrielė Lukšytė) šios konferencijos metu kalbėjo itin šiai dienai aktualiomis temomis. Klausydamiesi Emilijos viešosios kalbos nelikome abejingi dar 16 a. J. Radvano aprašytam Lietuvos kraštovaizdžiui. Roneta ir Inesa kalbėjo apie tai, ką išgyvena žmogus, patekęs į ribinę situaciją. Merginos nagrinėjo B. Sruogos ir  J. Biliūno kūrybą. O Gabrielė kalbėjo skaudžia ir šiandienai itin artima tema – ji, nagrinėdama S. Nėries kūrybą, aptarė, ką išgyvena tėvynę praradęs žmogus.

Klausydami kitų pranešėjų kalbų išgirdome nemažai svarbių faktų apei tautos istoriją, valstybės modernėjimą. Įdomu buvo klausytis Valkininkų gimnazistų pranešimų apie J. Jablonskio veiklą ir pamąstymų, kas gi gresia spausdintam žodžiui.

Konferencija buvo labai prasminga. Pagilinome jau turimas žinias, pasisėmėme išminties iš lietuvių autorių kūrybos. Įdomu buvo išgirsti ir jaunų žmonių požiūrį į dabar vykstančius procesus. Namo grįžome įkvėpti meilės gimtajam kraštui ir pasiryžę visada būti savo šalyje.

,,...mes turime išklampoti tiek purvo ir absurdo, kad pareitume namo. Ir mes nieko neturime, kas mus vestų, vienintelis mūsų vedlys – namų ilgesys“ (Herman Hesse).

Mokytoja Asta Tarailienė

 

Kovo 7 dieną abi pirmosios gimnazijos klasės trečiąją pamoką leido Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių gamtinio rezervato direkcijos Merkinės lankytojų centro „Šalcinio“ svetainės parodų salėje. Šiuo metu joje eksponuojama profesoriaus KrzysztofoHejke (Lenkija) fotografijos darbų paroda „Paskutiniai mano sutikti Europos dreviniai bitininkai”. Neįtikėtinai jauku buvo sėdėti salėje ir jaustis, tarsi būtum patekęs į patį mišką, juolab kad pamokos tema „Sakmės iš Merkinės apylinkių“ labai tiko tokiai aplinkai.

Patogiai įsitaisę, gimnazistai pradėjo porinti sakmes, kurias patys užrašė iš žmonių arba surado įvairiose knygose, o dauguma, žinoma, ieškojo istorijų internete ir, laimei, rado. Klausėmės Roko Šidlausko ir Gabrielės Baliūnaitėsnet dviejų panašių versijų apie Merkinės miesto kilmę, kuri šiek tiek sapno ir kalno motyvais priminė Geležinio vilko mitą. Lukas Jauneika pasekė sakmes apie Šarūno ir Balyno kalnus, Agnė Baltulionytė pasidalijo sakme apie Vilkiautinio kaimą, kuriame ji pati gyvena. Diana Jakavonytė perskaitė internete rastas sakmes apie Kascinio ir Glėbo ežerus, o RugileiUlbinaitei rūpėjo pasidalinti irgi internete rasta sakme apie „Mergežerio kaimą“, iš kurio kilusi jos mama. NedasSkorpus perskaitė irgi internete rastą sakmę „Velnio akmuo šalia Nemuno“, nors tai netoli Kauno aprašytas esantis akmuo, bet merkiniškiams tokia sakmė labai tiko, nes Nemunas irgi per Merkinę teka.

Gabija Dirsytė susirado labai įdomią mitologinę sakmę apie moters sukūrimą, kadangi jos vienas iš dalyvių buvo šuo, tai sakmės komentaras labai netikėtas – moteris slankioja paskui vyrą tarsi šuo. Visi linksmai pasijuokė, nusistebėjo tokia kūrėjų fantazija ir klausė toliau. Kamilė Daugevičiūtė, Viktorija Jankeliūnaitė, Laura Volungevičiūtė pasirinko pasekti mitologines sakmes apie vėją, nuneštą piemenį ir laumes.

Apie bulves kabliuojančią laumę, beje, sekė ir Ignas Šambaras. Labai džiugu, kad šią sakmę jis užrašė iš savo senelio. Smagu, kad Dzūkijoje dar yra žmonių, pamenančių tokių gražių mitologinių tekstų. Labai nustebino ir nudžiuginio Miglė Krutulytė, kuri kaip tikra tautosakos rinkėja apėjo net keturias 86 – 94 metų pateikėjas ir iš merkiniškės Bronės Tamulevičienės užrašė sakmę apie Kukumbalį. Gražia dzūkiška tarme užrašė, o net nelabai gražų keiksmažodį, kuriuo savo tekstą papuošė pateikėja, Miglė pakeitė „padabnesniu“.

Mokytojai beliko tik pasidžiaugti, nes pamokos metu buvo išklausyta 13 skirtingų istorijų, nukėlusių į paslaptingą mitologinį pasaulį ir priartinusių jį iki mūsų dienų. O kad patys mokiniai pasijustų sakmių kūrėjais, mokytoja davė užduotį grupėmis sukurti po sakmę apie tokius Merkinės apylinkėse esančius vietovardžius: Netiesų kaimas, Gudaraistis, Kurmiškės ir Čikčiriko kalnas. O štai čia ir atsivėrė žinios bei mokinių gebėjimai. Jų sektose sakmėse dalyvavo ir mitologinės būtybės, ir bajorai, ir kitataučiai, ir net šiuolaikinis lietuvis, pavarde Čikčirikas.

Pamoka praėjo greitai. Visi liko patenkinti girdėtais ir skaitytais tekstais, gautais solidžiais įvertinimais, o „Šalcinio“ svetainėje ant sienų kabantys į medžius su virvėmis ir geiniais bekopiantys bitininkai iš buvusių LDK žemių (Gudijos, Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos) tarsi papildė mitologinių sakmių klausytojų gretas. Ką gali žinoti – gal ir kūrėjų...

Mokytoja Rita Černiauskienė

 

Kovo 6 dieną mūsų gimnazijoje vyko lituanisčių organizuota smulkiosios tautosakos popietė „Išmintinga galva – trumpa kalba“, skirta Lietuvių kalbos mėnesiui. Joje dalyvavo 5 – 7 klasių mokiniai ir jų komandos: „Lapė snapė“ – penktokai, „Ananasiukai“ – šeštokai ir „Patarliukai“ – jungtinė 7a ir 7b klasių komanda. Vaikai pristatė savo komandos pavadinimus, dėliojo patarlių dėliones, ieškodami duotoms patarlėms deramų baigmenų, sprendė mįsliaraktį, kuris, pasirodo, ir buvo sunkiausiai įkandama užduotis. Kol komandos piešė gautas patarles, klasės turėjo pasakyti po vieną skaičiuotę ir įminti jiems užmintas mįsles. Tokiu būdu jie uždirbo savo komandoms papildomus balus.

Komandos nupieštus piešinius pristatė komisijai ir dalyviams, o šie turėjo atspėti, kokia patarlė pavaizduota. Paaiškėjo, jog „Lapė snapė“ piešė „Mokslo šaknys karčios, o vaisiai saldūs“, „Ananasiukai“ visiems gerai žinomą patarlę „Verkia duonelė tinginio valgoma“, o „Patarliukai“ – „Draugą nelaimėje pažinsi“.  Po to komandoms teko dar vienas iššūkis – išklausyti paukščio balso, perskaityti jo garsų pamėgdžiojimą ir įspėti, koks tai paukštis. Čia laimė šypsojosi tik „Lapės snapės“ vaikams, nes jie visai neseniai per lietuvių kalbos pamokas mokėsi smulkiąją tautosaką. O kai jau komandos labai gražiai paaiškino duotus frazeologizmus, komisijai beliko suskaičiuoti balus ir paskelbti nugalėtojus.

Kol buvo skaičiuojami balsai, improvizatorėsRugilėSinkevičiūtė (6 kl.) ir Kamila Antanevičiūtė (7a kl.) atliko pratimą „Atspėk patarlę“. Nuvilnijus salės juokui iš improvizuoto dialogo, komisija paskelbė, jog smulkiosios tautosakos popietėje laimėjo „Lapė snapė“, antrieji buvo „Ananasiukai“ ir trečiąja vieta tenkinosi „Patarliukai“.

Popietė praėjo greit, bet galvas pasukti joje reikėjo ne vienam. 5 – 7 klasių mokiniai įsitikino, jog tautosakos aruodai neišsemiami, o liaudies išmintis nepabaigiama.

Mokytoja Rita Černiauskienė

 

Švęsdami Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmetį  7a ir 7b klasių mokiniai vasario 20 dieną lankėsi Kaune.  Kelionė prasidėjo nuo Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros. Dalyvavome edukacinėje programoje, gerokai papildėme savo jau ir taip neprastas istorines žinias. Apžiūrėjime parodą „100 reikšmingiausių pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“, grožėjomės ledo skulptūromis Prezidentūros kieme,  pabuvojome Prezidento A. Smetonos kabinete, pobūvių salėje. Ne vienam teko laimė ir išbandyti radijo diktoriaus darbą, padirbėti tarpukario paštininku.

Didžiuodamiesi savo šalies praeitimi, jos istorija, pasižadėję visada likti ištikimais lietuviais,  patraukėme Tado Ivanausko zoologijos muziejaus link. Ten mūsų jau laukė energinga edukatorė Lina, kuri visus tarsi uždegė meile gamtai ir gyvūnams. Visi šios moters pasakojimai buvo persipynę su jos asmenine patirtimi. Pasirodo, ji girdėjusi ir buivolų riksmus, regėjusi dramblį, buvusi šalia vilkų irštvos... Vaikštinėjome po muziejų, atlikome mums skirtas užduotis, klausėmės įdomių edukatorės pasakojimų.

Vakarop, pasiekę namus, buvome gerokai pavargę, tačiau labai laimingi.  Rekomenduojame ir savo draugams apsilankyti tiek Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje, tiek Tado Ivanausko zoologijos muziejuje. Patikėkite, tikrai nepasigailėsite.

7 klasių auklėtoja Asta Tarailienė

 

Vasario 15 d. 20 val. visi rinkomės į naktį mokykloje „Aš tikrai myliu Lietuvą“.

Ypatingosios Vasario 16-osios  Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos bendruomenė kartu mokykloje laukė visą naktį. Pasirengimas Lietuvos šimtmečiui sutelkė visus: mokinius, pedagogus, darbuotojus, mokinių tėvus. Kiekviena klasė – augino šimto gerų darbų ąžuolus.  Naktį pradėjome įkvepiančia Marijono Mikutavičiaus daina „Aš tikrai myliu Lietuvą“ bei gerų darbų pristatymu. Užgniaužę kvapą stebėjome dokumentinio filmo „Trispalvis“ kadrus, entuziastingai dalyvavome liaudiškoje vakaronėje, klausėmės, ką apie valstybės kūrimosi kelią byloja mūsų senoliai. Daug emocijų sukėlė labai sėkmingi jaunųjų talentų debiutai. Sukdamiesi tautinių šokių pynėje, iš visos širdies traukdami  patriotines dainas jautėmės tokia tvirta ir vieninga šeima, kuri kartu liudijo apie didelę meilę savo gimtajai šaliai. 24.00 val. giedodami Tautišką giesmę  be galo didžiavomės, kad esame Lietuvos piliečiai ir, kad Lietuvos ateitis – mūsų rankose.

Smagu buvo išgirsti žodžius: „Nepamirštama šventė“.

Buvo labai stipru! MES TIKRAI MYLIM LIETUVĄ!

 

Gruodžio 6 d. mūsų gimnazijos Ig klasių komanda dalyvavo respublikinio projekto „Pažink valstybę“  baigiamajame etape, kuris vyko Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.  Čia turėjome pristatyti savo pasirinktos problemos sprendimo procesą, veiklas ir pasiektus rezultatus: kokie sunkumai iškilo, ką pavyko padaryti, kokie įspūdžiai įgyvendinus veiklas savo rajone. Savo atliktus darbus kartu su mumis pristatė komandos iš Varėnos r. Valkininkų gimnazijos, Švenčionėlių progimnazijos, Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos, Vilniaus J. I. Kraševskio gimnazijos ir Zarasų r. Juozo Gruodžio gimnazijos. Buvo įdomu susitikti ir pabendrauti su LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministre, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, išgirsti, kokį svarbų darbą mes pasirinkome. Maloniai nuteikė šiltas priėmimas, dalykiškas bendravimas ir simbolinės dovanėlės.

Mokytojas Eimantas Vitkauskas

 

2017 m. gruodžio 1d. Kėdainiuose vyko mokinių, mokytojų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkurso „Sveikuolių sveikuoliai“ II etapas. Konkurse dalyvavo komandos iš dvylikos savivaldybių: Alytaus, Birštono, Druskininkų, Kalvarijos, Kėdainių, Kauno, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Lazdijų, Prienų, Vilkaviškio, Varėnos.

Mūsų gimnaziją atstovavo rajoninio konkurso nugalėtoja 8 klasės komanda „Stipronautai“: Justina Žitkutė, Ugnė Lukšytė, Austėja Keršytė, Dovydas Kaškonas, Uosis Fialkovskis, Emilija Garškovaitė, mokytojas Tomas Barysas bei visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Genovaitė Balciukevičienė. Užimta garbinga III – oji vieta. Visi apdovanoti medaliais.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Genovaitė Balciukevičienė

 

Mūsų gimnazijos visi antros klasės mokinukai spalio ir lapkričio mėn. dalyvavo Varėnos sporto centro baseine pirmą kartą organizuotame projekte „Mokėk plaukti ir saugiai  elgtis vandenyje - 2017“. Projektą koordinuoja ir administruoja Lietuvos plaukimo federacija, o finansuoja Kūno kultūros ir sporto departamentas bei Švietimo ir mokslo ministerija. Varėnos sporto centro baseine vykdymas pradėtas pirmą kartą, bendradarbiaujant su Lietuvos plaukimo Federacija. Programoje dalyvavo 13 vaikučių. Dauguma jų pramoko plaukti ir tuo labai didžiuojasi. O, jeigu kuris dar netvirtai laikosi ant vandens, tai dėka šių pamokėlių žinos, kaip elgtis vandens telkinyje. Labai patenkinti tėveliai, o ypač antrokai, kad jiems nusišypsojo tokia laimė dalyvauti mokymo plaukti programoje.

Mokytoja Zita Kulakauskienė

 

Lapkričio 16 dieną daugelyje pasaulio šalių yra minima Tarptautinė tolerancijos diena. Tolerancija mus moko pakantumo, įpareigoja į pasaulį, jo įvairovę žvelgti kitaip – atvirai, plačiai, suvokiant, kad esame unikalūs savo skirtingumu, kultūrų, požiūrių įvairove.

Šios dienos paminėjimui kasmet pasiūlomas vis kitoks simbolis. Šiais metais pasirinkta – RANKOS. Juk rankos ypatingos: jos kuria mūsų ateitį, ištiesia pagalbos ranką, šluosto ašaras, glosto nuskriaustąjį,  nutiesia tiltus į draugystę… Skaudžios istorinės atkarpos atskleidė, kokie svarbūs ir reikšmingi gali būti rankomis atlikti darbai – jos gali tapti negailestingomis visa ko griovėjomis, naikintojomis…

2017-2019 mokslo metais  mūsų gimnazijos bendruomenė dalyvauja tolimesniame patyčių prevencijos programos etape – siekiant OLWEUS mokyklos vardo – ir diegia Olweus programos kokybės užtikrinimo sistemą (OPKUS), kurios diegimo metu daug kalbama apie patyčių prevenciją, draugiškumą, toleranciją.

Tolerancijos dienai pradėjome ruoštis prieš savaitę: klasių valandėlių metu su mokiniais buvo diskutuojama ir aiškinamasi žodžio ,,tolerancija“ reikšmė, aptarti nepakantumo, netolerancijos atvejai, ruošiamasi akcijoms.

Lapkričio 16 dienos rytą mokinių tarybos nariai, primindami tolerancijos svarbą, visiems gimnazijos bendruomenės nariams segė emblemas. Pradinių klasių mokiniai, akcijos „Būk mano draugu“ metu, stengėsi surasti draugų tarp vyresnių klasių mokinių. 5 – 7 klasių mokiniai apie toleranciją išsakytas mintis suklijavo į mozaiką. Merkinės miestelio bendruomenės narius būti tolerantiškais kvietė 8 klasės mokinės. Vyresnių klasių mokiniai istorijos pamokų metu išklausė mokytojo Eimanto Vitkausko pasakojimų apie pačius reikšmingiausius istorinius momentus, kuomet tautoms, istorinėms asmenybėms itin stigo pakantumo ir tolerancijos, buvo aptarti istoriniai įvykiai, analizuojama kokias žiaurias pasekmes gali sukelti netolerancija, priešiškumas kitam, kitokiam. Tolerancijos dieną paminėjo ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo grupių ugdytiniai. Juk kuo anksčiau vaikai supras ir žinos tolerancijos žodžio reikšmę, tuo daugiau tolerancijos, supratimo bus mūsų visuomenėje.

Norint išlaikyti toleranciją, reikia pradėti kiekvienam nuo savęs ir stengtis ją prisiminti net tik per Tarptautinę tolerancijos dieną. Nepamirškime – Tolerancija yra mūsų pačių rankose.

Socialinė pedagogė Birutė Čaplikienė

 

Lapkričio  10 d. Iag ir Ibg klasių mokiniai, vykdydami respublikinio projekto „Pažink valstybę“ nuorodas, susitiko su Varėnos rajono meru A. Kašėta, Varėnos rajono savivaldybės Ekonomikos ir turizmo skyriaus vyr. specialiste Egle Stirbiene ir Alytaus teritorinės darbo biržos Varėnos skyriaus projekto „Atrask save“ su jaunimu dirbančia specialiste – koordinatore Janina Speteliūniene. Diskutuojant buvo sprendžiama aktuali problema – nedarbas rajone. Pasijutome labai svarbūs, nes buvome atidžiai išklausyti, o mūsų nuomonė – išgirsta.

Mokytojas Eimantas Vitkauskas

 

Lapkričio 10 d. priešmokyklinukai svečiavosi pas gaisrininkus. Apžiūrėjome atidžiai gaisrininkų automobilį – jame tiek įrangos! Dar pasimatavome šalmus, matėme specialius batus, pirštines, reples. Stebėjime, kaip greitai apsirengia gaisrininkas, klausėmės, kaip veikia racija, sirena, švyturėliai. Visi pasėdėjome gaisrininkų automobilyje! Beveik visi vaikai nusprendė užaugę tapti gaisrininkais. Ačiū gaisrininkams Gedeminui ir Kęstui už įdomią ekskursiją.

Grupės pedagogė Jurgita

 

Žvarboką lapkričio 9-osios dieną Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos 5-os klasės mokiniai, lydimi auklėtojos Ritos Černiauskienės ir bibliotekininkės Laimos Čaplikienės, lankėsi gretimame Lazdijų krašte. Kelionė prasidėjo pačiuose Lazdijuose krašto muziejuje. Čia mus pasitiko šilta vilnone skara apsigaubusi muziejininkė Vilma Busilaitė ir pakvietė užeiti į senovinę gimnazijos klasę. Mat Lazdijų krašto muziejuje tarpukaryje veikė Seinų „Žiburio“ gimnazija, vadovaujama Motiejaus Gustaičio. Jaukiame kambarėlyje sėdi  gimnazijos direktoriaus poeto M. Gustaičio lėlė, trim eilėmis sustatyti senoviniai juodi suolai, ant kurių sumerktos žąsies plunksnos ir padėti juodo rašalo buteliukai. Penktokėliai iškart susėdo į senovinius suolus ir įdėmiai klausė naujosios jiems nepažįstamos mokytojos.

Tokiu būdu kartu su vaikais nusikėlėme į labai senus laikus, į 1864-uosius, kai Lietuva priklausė dar carinei Rusijai ir kai po 1863-iųjų metų sukilimo buvo uždrausta lietuviška spauda. Prasidėjo edukacinė programa „Slapta mokykla“.  Tiesa, ne visada kantriai, bet gana dėmesingai klausėmės pasakojimų apie knygnešius, apie daraktorius, karts nuo karto užmesdami akį į kampe padėtą maišą su žirniais, ant kurio vis buvo pagrasinama, jog teks paklūpėti, jei kuris nors mokinukas nesiklausys mokytojos. Gavome pamėginti paskaityti ir iš senovinės maldaknygės, mėginome įveikti ir sunkiai suprantamą „graždanką“ – raštą, kai lietuviški žodžiai buvo parašyti rusiška abėcėle. Susidarė įspūdis, jog iš tiesų skaitome išprievartautą kalbą. Mokytoja vaikams išdalino suliniuotus lapelius ir liepė parašyti savo vardą ir pavardę ir dar, ką tik širdis geidžia, su juodu rašalu ir žąsies plunksna.  Stropiai kibome į darbą ir ši užduotis buvo greit įveikta – žinoma, ne visiems vienodai sekėsi.

Užbaigę pamoką ir išgirdę mokytojos skambinamą varpelį, sugužėjome ir likusių buvusios gimnazijos kambarių aplankyti. Mums buvo papasakota trumpa Lazdijų krašto istorija, apžiūrėjome miesto herbą, o labiausiai visų akį patraukė dantisto kėdė „Baltasis perlas“.  Tokia ne visai patogi kėdutė buvo greit ir išbandyta. Tada iškart visi nuskubėjome į antrąjį aukštą, kur visa dviejų kambarių, primenančių „karstą“, erdvė yra skirta poetės Salomėjos Nėries, 1928 – 1931 metais dirbusios „Žiburio“ gimnazijoje, atminimui įamžinti. Vėl, žinoma, išbandyti garsiojo kambario-„karsto“ pinti krėslai ir stropiai apžiūrėtos poetės „įmintos“ „Pėdos smėly“ – taip išmoningai ir subtiliai muziejininkai įamžino 2-ojo poetės rinkinio, sudaryto Lazdijuose, atminimą.

Atsisveikinę su svetingomis šeimininkėmis mokytoja Vilma Busilaite ir direktore Diana Plediene, keliavome toliau po Lazdijų apylinkes. Pirmiausia aplankėme kovingųjų jotvingių praeitį menantį aukštą ir platų Rudaminos piliakalnį, ant kurio stovėjusioje pilyje XIII amžiuje, kaip spėjama, galėjo karūnuotis ir pats Lietuvos karalius Mindaugas. Penktokų neišbaidė pradėjęs purkšti lietus ir žvarbokas vėjas, tad po intensyvios edukacinės veiklos muziejuje piliakalnio šlaitai ir plati kalno aikštelė buvo pati ta smagioji pasibėgiojimo vieta. Pasidžiaugę nuostabiais atsiveriančiais vaizdais nuo piliakalnio, nuo kurio matyti baltuojantys Rudaminos bažnyčios bokštai ir net 5 kilometrais nutolusių Lazdijų prieigos, išskubėjome į paskutinę stotelę Šeštokų seniūnijoje Delnicos kaime įkurtą Etnografinę Prano Dzūko sodybą. Penktokams, žinoma, buvo smagu važiuoti pro Šeštokus, juokaujant, kad čia turbūt mokosi vien šeštokai, o atvykus į to paties Lazdijų krašto muziejaus filialą Dzūko sodybą nustebino labai tvarkinga ir prabangi dzūkiško krašto aplinka. Čia mūsų jau laukė etnologas Vilius Tumosa. Beveik valanda laiko neprailgo besiklausant šeimininko pasakojimo apie tarpukario Lietuvos pasienio dzūkų gyvenimą, kuris, beje, daugmaž primena ir suvalkiečių buitį. Įdomu ir prasminga buvo pereiti visą didžiulę dviejų galų trobą – sušylant prie pečiuko kūrenamojoje dalyje, pereinant iki miegamųjų ir svečių kambarių, kurie, beje, nebuvo kūrenami, nors turėjo medines grindis, o ne plūktinę aslą. Džiugu buvo stebėti kaimo gyvenimą gerai pažįstančius penktokėlius, kurie nesutrikdami vardijo etnologui didžiąją dalį jų pačių buityje dar tebenaudojamus ar bent matytus buities ir ūkio įrankius. Išbandę viską, ką galima liesti, ant ko galima sėdėti, ką galima pakilnoti, sužaidę sodybos kieme du dzūkiškus ratelius, išskubėjome atgal į Merkinę.

Nuostabus dalykas yra klasės ekskursija. Nepakartojama ir labai naudinga visą dieną praleisti ne mokyklos suoluose, o muziejuose. Štai tokią muziejaus dieną ir visi drauge apturėjome. 

 Mokytoja Rita Černiauskienė

 

Darželinukai toliau tęsia susipažinimą su miestelio lankytinomis vietomis. Lapkričio 8 d. lankėmės  Merkinės kraštotyros muziejuje. Vaikai susidomėję klausėsi muziejaus darbuotojo Mindaugo  pasakojimo, spėliojo kam buvo naudojami įvairūs daiktai, stebėjosi kaip galėjo pagaminti akmeninius kirvukus, bandė skambinti senoviniu telefonu...

Labai dėkojame muziejaus darbuotojui Mindaugui už įdomų ir mums suprantamą pasakojimą.

Ikimokyklinio ugdymo auklėtoja Onutė Volungevičienė

 

Lapkričio 7 dieną priešmokyklinės grupės vaikai viešėjo miestelio bibliotekoje. Bibliotekininkė Virginija vaikams papasakojo daug įdomių dalykų, leido  imti, vartyti, aptarinėti knygas. Vaikai smagiai bendravo tarpusavyje, žiūrinėjo iliustracijas, sklaidė knygeles. Į darželį sugrįžom klegėdami, pilni nuostabių įspūdžių.

Grupės pedagogė Jurgita

 

Laukdami Lietuvos 100 – mečio jubiliejaus ikimokyklinio ir priešmokyklinio skyriaus darželio grupės auklėtojos su vaikais nutarė geriau pažinti savo miestelį, aplankyti jo įdomiausias vietas, pabendrauti su ten dirbančiais žmonėmis.

Pirmoji mūsų išvyka – Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centras. Čia mes klausėmės jo vedėjo A. Černiausko pasakojimo apie mūsų miestelį juosiančias upes, žiūrėjome filmuką, atsakinėjome į klausimus, grožėjomės šiaudiniais sodais, medžio drožiniais, fotografijų paroda.

Grįždami sustojome prie Merkinės antspaudo, pasidžiaugėme mūsų miestelio garsia praeitimi. 

                                           Ikimokyklinio ugdymo auklėtoja Onutė Volungevičienė

 

Lapkričio 3 d. „Jaunieji šauliai“ keliavo į Vilnių, kur lankėsi istorinėje Bastėjoje, gynybiniame Sostinės įtvirtinime. Šiame muziejuje mokiniai išgirdo Vilniaus miesto istoriją, šios vietos atsiradimą bei reikšmę, dalyvavo edukacinėje veikloje. Ekskursija tęsėsi Vilniaus senamiestyje, po kurį pasivaikščioję vėliau užkopėme į Trijų kryžių kalną, nuo kurio viršūnės atsivėrė fantastiška miesto panorama. Taip pat aplankėme Karo technikos muziejaus ekspoziciją, kuri nustebino eksponatų gausa bei įvairove.

Jaunųjų šaulių būrelio vadovas Vytautas Černiauskas

 

Spalio 26 d. gausus būrys 7 klasės mokinių kartu su keletu šeštokų keliavo po Šalčininkų rajoną. Pirmiausia aplankėme Baltosios Vokės miestelį. Vos atvykę į Elizos Ožeškovos vardo gimnaziją buvome supažindinti su dienos programa ir pakviesti išgerti karštos ir kvapnios arbatos. Pasistiprinę vėl grįžome į autobusą ir judėjome Rudininkų girios link. E. Ožeškovos gimnazijos istorijos mokytoja daug pasakojo apie šią vietovę. Išgirdome neįtikėtiną legendą apie Rūdininkų bažnyčią, nusifotografavome prie paminklo, skirto 1863 – ųjų metų sukilimo aukoms atminti. Kadangi oras nelepino, pabuvojome tik šios girios prieigose. Mokytoja tikino, jog būtent čia, šioje girioje, labai gera vieta mokytos tolerancijos. Juk visai nesvarbu, kurios kariuomenės karys čia palaidotas – rusų ar mūsiškis – svarbu tai, kad čia ilsisi ŽMONĖS. Bėgdami nuo lietaus užsukome į Jašiūnų Balinskio dvarą. Ten susipažinome su dvaro istorija, architektūra, žmonėmis, kurie kažkada gyvenę šiame dvare. Pilni gerų emocijų nuvykome į Paulavos Respuliką. Čia radome įspūdingus Merkinės dvaro griuvėsius, dar menančius kovas prieš baudžiavą.

Aplankę daug įdomių ir išskirtinių Šalčininkų rajono vietų, grįžome į Baltosios Vokės E. Ožeškovos gimnaziją, kurioje buvome dar daugiau supažindinti tiek su miestelio, tiek su viso rajono istorija. Buvome nustebinti, sužinoję, kiek daug įžymių vietų dar liko neaplankytų. Manau, ateityje tikrai dar ne kartą pabuvosime šiame krašte.

Na, o mes irgi atlikome tam tikrą misiją – pristatėme savo miestelį, gimnaziją, joje vykstančius renginius, užklasinę veiklą. Pašokome net ir Merkinės krašto šokį ,,Sukčius“. Esame labai laimingi, kad galėjome pasilankyti šiame įdomiame ir išskirtiname krašte. Dėkojame Baltosios Vokės E. Ožeškovos gimnazijos bendruomenei, kad vykdydami projektą, skatinantį pažinti savo kraštą, nepamiršo ir mūsų. Smagu, jog dviejų mokyklų, esančių prie Merkio, mokiniai susitiko vienoje vietoje.

Austėja Tarailaitė, 6 kl.

 

Spalio 19d. „Vieną dieną nei iš šio, nei iš to atėjo Ruduo. Atėjo, nusiavė purvinus batus...“. Taip rašė Vytautas V. Landsbergis „Obuolių pasakose“. O į darželį pas vaikus Ruduo nedrįso ateiti purvinais batais, nes mes jo laukėme patiesę kilimą. Audėme jį iš įvairių rudenį gamtoje randamų sėklų, augalų, gėlių, nepamiršome daržovių ir vaisių. Didesnieji vaikai stengėsi, kad kilimas būtų tiesus; patys mažiausieji rūpinosi raštais iš gilių, kaštonų, obuoliukų; mergaitės įaudė lapų ir gėlių ornamentus. Apsidairė Rudenėlis ir po visą darželį: pasigrožėjo vaikų darbeliais, išpuoštais langais, pasisveikino su ežiu ir baravyku. ...ir nuskubėjo laukais ir miškais, dažydamas raudonai, geltonai paskutinius likusius žalius lapus. Tiesa, paliko mums daug moliūgų, o mes fotosesiją tarp jų padarėme. O kada pyragą iškepė, taip ir nespėjome paklausti. Bet mes jį skaniai suvalgėme, net pirštus apsilaižėme.

Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Gražina Aranauskienė

 

Spalio 16d., pirmadienį, I ir II g. klasių mokiniai turėjo galimybę pabendrauti ir smagiai praleisti laiką su kūrybinių industrijų dėstytoju. Išklausę įdomią dėstytojo paskaitą ir sužinoję daug naujų dalykų apie kūrybines industrijas, žaidimus, žaidybą, gavome puikią progą išbandyti save šioje srityje. Išgirdę teoriją, viską išbandėme – pasiskirsčius komandomis mes kūrėme stalo žaidimus. Nepatikėsite, kokių puikių idėjų mes sugalvojome! Vieni žaidybino aplinkosaugą, kiti stalo žaidimą jungė su sportu, dar kiti bandė palengvinti matematikos mokymąsi, viena grupė savo žaidimu skatino keliauti, o likusieji sugalvojo smagų žaidimą pertraukoms. Turėdami žaidimo modelį ir gavę dėstytojo paskatinimą, manau, nemesime visko į šoną. Žinau, kad daugelį iš mūsų paskaita sudomino, ir tikiuosi, kad sugebėsime pritaikyti įgytas žinias realiame gyvenime, bei ieškant savo gyvenimo krypties.

IIg klasės mokinė Bernadeta Večkytė

 

Spalio 6 d. pradinių klasių mokiniai viešėjo Vilniuje. Kelionės tikslas – aplankyti Valdovų rūmus. Apžvalginės ekskursijos metu vaikai sužinojo Valdovų rūmų kūrimo istoriją, susipažino su archeologiniais radiniais, senaisiais ginklais. Valdovo menėje matė  įspūdingą krosnį, sostą. Rūmų dirbtuvėlėse mažieji pradinukai (1-2 kl.) gamino vėliavėlę su Gediminaičių stulpais, o vyresnieji (3-4 kl.) kūrė vėliavą su Vyčio ženklu. Senasis Vilnius paliko didelį įspūdį, nes spėjome aplankyti ir Katedrą, varpinę, nukeliauti prie Prezidentūros, Mindaugo paminklo, iš tolo pasigrožėti Gedimino pilies bokštu, padūkti Bernardinų sode. O norai išsakyti ant  „Stebuklo“ plytelės, tikime, tikrai išsipildys.

Mokytoja Rasa Alekšiūnienė

 

Nors už lango jau matyti  atskubėjusio rudens požymiai: gelsta žolė, vėsta oras, dangus keičia spalvą, saulės spinduliai jau kitokie... Tačiau spalio 2 – ąją Merkinės V. Krėvės gimnazijos bibliotekoje tvyrojo vasariška nuotaika. Ne tik dėl to, kad  tądien  mus džiugino saulužė,  prasiskverbianti pro tirštėjantį dangų, bet ir dėl to, kad kuriančiųjų popietės tema buvo „Rudens vasara“.

Atsisveikinant su vasara ir pasitinkant rudenį, tradiciškai susirinkome  skaitykloje, mūsų mylimo poeto Just. Marcinkevičiaus žodžiais tariant, „savo širdį pasivaikščioti išleisti“ –  pasidalinti tuo, ką patys sukūrėme ir pasiklausyti kitų. Visi dalyvavusieji (nuo 5 klasės  iki IVg klasės kuriantys mokiniai) pripažino, kad vasarą jie labiausiai myli ir nori, jog ji niekada nesibaigtų. Kai tik prasideda mažiausi pasikeitimai, bylojantys apie tai, jog vasara praeina, apima nusivylimas... Tada belieka vasarą prisišaukti savo prisiminimais apie ją. Taigi vasaros vaizdinius mokiniai pabandė perkelti į savo kūrybą. Parodė, koks gali būti žavingas  ruduo, kuris taip pat turi savo vasarą. Nebijodami atsiverti, pažinti, svajoti  jie labai nuoširdžiai skaitė savo kūrybą. Nė kiek savo nuoširdumu nenusileido ir IIIg klasės mokinės Modestos Čaplikaitės ir Kristupo Černiausko, pritariančio gitara, atliekamos ispaniškos dainos, kurios irgi kalbėjo apie amžiną rugpjūtį, apie žmogaus ryšį su kitu žmogumi...  

Skaitykloje kvepėjo ne tik garuojanti arbata, plazdančios žvakių liepsnelės, bet galėjai  užuosti ir rudens dienas dar kvepiančias vasaros žiedais. Ir visa tai kaskart sukuriame mes, kurie patys kuriame, kurie įžiebiame kūrybos kibirkštėlę kitiems ir kurie suburiame kuriančiuosius.

  „Tegul ruduo būna tiesiog geras metų laikas širdyje“ (R. M. Rilkė)

Bibliotekininkės Laima ir Margarita

 

 

Senovės išmintis byloja: ,,Kiek kalbų tu moki, tiek kartų tu esi žmogus“. Europos kalbų dienos paminėjimo tikslas – puoselėti atvirumą ir toleranciją kalbų įvairovei, pabrėžti jų reikalingumą ir naudą žmogui šiuolaikiniame pasaulyje.

Mūsų gimnazijoje  ši diena yra minima kasmet vis kitaip! Mokiniai papuošė visą gimnaziją (nuo pirmo iki ketvirto aukšto) įvairiaspalvėmis  skrajutėmis – „rankytėmis“ –, ant kurių užrašė pasisveikinimo žodelius įvairiomis Europos kalbomis. Mokykloje jautėsi šurmulys, pakili europietiška nuotaika. Šiais metais rugsėjo 26 – ąją, Europos kalbų dieną, pažymėjome deklamuodami bei skaitydami poeziją įvairiomis  Europos kalbomis. Skambėjo eilės anglų, prancūzų, rusų, ispanų bei lietuvių kalbomis. Skaitovai buvo 4 – 12 klasių mokiniai – nuo pačių jauniausiųjų iki vyriausiųjų (tarp mokinių, besimokančių užsienio kalbas).

Visi dalyvavusieji turėjo puikią galimybę pasimėgauti įvairių Europos  kalbų skambesiu, kuris klausant poezijos buvo ypač įspūdingas.

Mokytoja  Audronė Streikuvienė

 

Rugsėjo 22 d. mūsų gimnazijoje lankėsi grupelė mokinių iš Baltosios Vokės gimnazijos. Apsilankymo tikslas labai kilnus – noras bendradarbiauti. Išgirdome nemažai faktų apie Baltosios Vokės gimnaziją, mokinius, besimokančius joje, ugdymo pobūdį. Mokiniai šioje mokykloje mokomi lenkų kalba, tačiau tai nesutrukdė visiems kartu puikiai praleisti laiką. Po susitikimo istorijos mokytojas Eimantas Vitkauskas palydėjo svečius ekskursijoje po mūsų miestelį – Merkinę. O mums beliko laukti malonios pramogos – vizito į Baltosios Vokės gimnaziją bei pasivaikščiojimo po šį mažai kam pažįstamą kraštą. 

Mokytoja Asta Tarailienė

 

Rugsėjo 20 d. 7b klasės mokiniams istorijos pamoka  buvo netradicinė – vyko ne klasėje, o Merkinės miške, kur palaidotos žydų Holokausto ir genocido aukos. Vaikams buvo sunku suvokti, kad Merkinės žydai čia buvo sušaudyti 1941 m. rugsėjo 10 d. netoli žydų kapinių esančiame pušynėlyje. Už ką? Pagal vokiečių dokumentus, Merkinėje buvo nužudyti 854 žydai: 223 vyrai, 355 moterys ir 276 vaikai. Duobes su palaikais užkasė suvaryti miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojai. Taip buvo sunaikinta sena Merkinės žydų bendruomenė, garsėjusi verslumu. Mokiniai prie paminklų padėjo akmenukus, kurie žydų kultūroje simbolizuoja amžinybę ir tvirtumą.

Mokytojas Eimantas Vitkauskas

 

 

Rugsėjo 9 dieną gimnazijos „Jaunieji šauliai“ ir  mokytojai, bei Merkinės jaunimo etnokultūros klubo „Kukumbalis“ nariai keliavo II – ojo pasaulinio karo takais Lenkijoje. Apsilankėme įspūdingoje ir šiurpą keliančioje vietoje „Vilko guolis“, kur savu laiku buvo Hitlerio vadavietė. Boyen fortą Gyžicke ir patį miestelį, kurio gatvelės ir krantinės taip puiki papildė įspūdžius apie pasaulio suvokimą. Didžiąją dalį kelionės finansavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija. Esame labai dėkingi šios bendrijos Merkinės skyriaus pirmininkui Algimantui Vasiliauskui už tokią puikią edukacinę paramą Merkinės jaunimui.

Jaunųjų šaulių būrelio vadovas Vytautas Černiauskas

 

2016 - 2017 m. m.

 

Rugpjūčio 29 d. grupelė mūsų gimnazijos mokinių dalyvavo geltonųjų autobusiukų perdavimo savivaldybėms ir mokykloms šventėje, kuri vyko Katedros aikštėje. Šiemet moksleiviams ir mokytojams padovanoti 82 geltonieji autobusiukai. Jie iškeliavo į 55 šalies savivaldybes. Esame laimingi, kad vienas geltonasis autobusiukas pasiekė ir Merkinės V. Krėvės gimnaziją. Pasak šalies vadovės D. Grybauskaitės, geltonaisiais autobusiukais kaimų ir miestelių mokiniai ne tik greičiau ir saugiau pasieks mokyklas – dar daugiau vaikų turės galimybę vykti į pažintines keliones po Lietuvą, aplankyti muziejus ar teatrus.

Naudodamiesi proga, kad jau esame sostinėje, apsilankėme ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Turėjome išskirtinę progą dar kartą žvilgtelėti į LDK istoriją, pasigilinti į tai, kaip gi sekėsi Gediminaičiams Žalgirio mūšyje.

Smagiai užbaigėme vasarą, o netrukus pakilia nuotaika pasitiksime ir naujuosius mokslo metus.

Mokytoja Asta Tarailienė

 

Birželio 13 – 18 dienomis turėjau nuostabią galimybę pabuvoti Nidoje, „Vasaros akademijos“ stovykloje, skirtoje kuriantiems jauniems žmonėms. Su mumis savo patirtimi, žiniomis ir įžvalgomis dalijosi tokie rašytojai, kaip Ričardas Šileika, Eugenijus Ališanka, Kornelijus Platelis, Antanas A. Jonynas, Rita Latvėnaitė – Kairienė, visus išjudino nuotaikinga poeto, prozininko, dramaturgo Mindaugo Valiuko paskaita. Taip pat kartu su dailininke, poete Daiva Molyte – Lukauskiene galėjome paimti pieštukus į rankas ir nevaržomai iliustruoti savo kūrybą. Stovyklos vakarai buvo skirti  filmams, kuriuos mums rodė kino apžvalgininkė Sonata Žalneravičiūtė. Žinoma, viskas vyko viename gražiausių Lietuvos kampelių, todėl kartu su Vitalija Jonušiene aplankėme įspūdingiausias Nidos vietas, pradėdami ekskursiją Tomo Mano muziejuje. Nepaprastai džiaugiuosi pabuvojusi tokioje įkvepiančioje stovykloje kartu su jaunaisiais ir savo kelią jau atradusiais kūrėjais.

Modesta Čaplikaitė, IIag kl.

 

Gegužės 31 d. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre vyko etnokultūrinio projekto „Mūsų lobynai“ respublikinės varžytuvės „Tarmių lobynai“ ir „Atverk tautos lobynų gelmes“. Šiame renginyje dalyvavo gausus būrys mokinių iš įvairių Lietuvos regionų. Mūsų gimnazijos mokinys Karolis Janulevičius (6b kl.) mokinių, gebančių kalbėti tarmiškai, varžytuvėse „Tarmių lobynai“ tapo 3 vietos laimėtoju, o Gintarė Barišauskaitė (Ig kl.) – 2 vietos laimėtoja. IIbg – IIIg klasių komanda varžytuvėse „Atverk tautos lobynų gelmes“ pelnė antrąją vietą. Gintarė Barišauskaitė atstovavo Liškiavos mokyklą – daugiafunkcinį centrą. Ją ruošė mokyt. Marijona Gervelienė, o Karolį Janulevičių ir gimnazijos komandą konkursui rengė mokyt. Asta Tarailienė. Sveikiname nugalėtojus!

Mokytoja Asta Tarailienė

 

Gegužės 29 d. 3 klasės mokiniai viešėjo kaimo turizmo sodyboje „Nojaus laivas“. Svetingi šeimininkai R. ir D. Sukackai  pasistengė, kad vaikams netruktų įvairiausių staigmenų. Trečiokai liejo tikro vaško žvakes, šoko, dainavo, mankštinosi. Įveikę orientacines užduotis, ieškojo  pasislėpusio katino Silvestro, kuris vėliau kartu su vaikais varžėsi estafetėse, žaidė slėpynių. O kiek puikių emocijų sukėlė užduotis, kai reikėjo pagal muziką atpažinti animacinį filmuką... Po linksmybių visų laukė skanūs pietūs, gaivieji gėrimai. Už tokią smagią vasaros atostogų pradžią dėkojame bendraklasio Nojaus S. tėveliams.

Mokytoja Rasa Alekšiūnienė

 

Gegužės 19 dieną, penktadienį, visas būrys 6 klasės mokinių išsiruošė į turistinį žygį. Stovyklavome prie Mergelių akelių ežero. Sportavome, žaidėme kamuoliu, mušinėjomės raketėmis, surengėme net keletą estafečių. Vaikinai  bandė ir žvejoti (deja, laimikis nenudžiugino...). O kiek ovacijų sulaukė merginų suruošta viktorina, kurią drąsiai galima pavadinti ,,Auksinio proto" žaidimu... Prie stovyklaujančių šeštokų prisijungė ir keletas mamų. Buvo smagu parungtyniauti susiskirsčius į keletą komandų – mamų ir vaikų. Laimėjimai pasiskirstė įvairiai – kartais sėkmė lydėjo mamas, o kartais ji šypsojosi ir vaikams. Pietums laukė netikėtumas – ant laužo virta grikių košė (daugelio ragauta pirmą katrą gyvenime). Skanavo net tie, kurie sakė grikių nemėgstantys. Iškylos pabaigoje visų laukė staigmena – padėkos, kurios tarsi vainikavo kiekvieno šeštoko mokslo metus. Jos pralinksmino ir pačius mokinius, ir mamas, ir auklėtoją. Grįžome į namus pailsėję, nugairinti vėjo ir saulės, o svarbiausia – viena koja jau stovintys vasaroje....

 6 klasės mokiniai ir auklėtoja

 

Gegužės 10 dieną aktų salėje vyko matematikos popietė „Matematika kitaip“. Popietę organizavo gimnazijos matematikos mokytojos. Popietės metu reikėjo gerokai pasukti galvas, tačiau buvo labai įdomu į matematiką pažvelgti kitu kampu. Komandų sumanumas buvo tikrinamas ne tik matematiniais uždaviniais, bet ir įdomiais, suktais galvosūkiais bei klausimais. Smagiausia, jog visi mokiniai gavo prizus, džiaugėsi gera nuotaika ir prasmingai praleistu laiku.

6b klasės mokinės Agnė Jocytė ir Gustė Petrulevičiūtė

 

Šaltoką gegužės 9 dienos rytą gausus mūsų gimnazijos mokinių būrelis išskubėjo į  Leipalingį, kur vyko etnokultūrinio projekto „Mūsų lobynai“ regioninių varžytuvių „Tarmių lobynai“ ir „Atverk tautos lobynų gelmes“ Dzūkijos regiono varžytuvės. Mokiniai šiems konkursams ilgai ruošėsi, todėl labai džiaugėsi laikydami rankose diplomus, įvertinančius jų pastangas.  Austėja Tarailaitė, 5 kl., Elinga  Večkytė, 5 kl. (mokyt. Renata Varanavičienė) ir Asta Bubnelytė, 6a kl. (mokyt. Asta Tarailienė) buvo apdovanotos organizatorių padėkomis.  Augustas Valentukevičius, 6b kl. (mokyt. Asta Tarailienė) ir Rugilė Sinkevičiūtė, 5 kl. (mokyt. Renata Varanavičienė) laimėjo garbingas trečiąsias vietas. Antrųjų vietų nugalėtojai – Inesa Saveiskytė, 6b kl., Eimantas Lenkevičius, 6a kl. Iveta Basevičiūtė, IIbg kl. (mokyt. Asta Tarailienė).  Itin  džiaugiamės pirmosios vietos nugalėtoju (5 – 8 klasių grupėje)  – Karoliu Janulevičium, 6b kl. (mokyt. Asta Tarailienė). Taip pat savo amžiaus grupėje (9-12 kl.) pirmąją vietą pelnė ir Gintarė Barišauskaitė, Ig kl. Gintarė šiam konkursui ruošėsi kartu su mokytoja Marijona Gerveliene iš Liškiavos mokyklos – daugiafunkcinio centro. Pirmąją vietą varžytuvėse iškovojo IIbg – IIIg klasių komanda, varžytuvėse išradingai pristačiusi savo gimtojo krašto grožį, mokyklos išskirtinumą, nustebinusi komisiją autentišku šokiu ,,Sukčius“, vaišinusi visus Merkinės krašto grikine babka ir pademonstravusi mūsų, pietų aukštaičių, tautinio kostiumo spalvingumą. Komandai vadovavo mokyt. Asta Tarailienė, o pasiruošti šokio pristatymui padėjo direktorė Regina Sakalauskienė.  Gegužės 31 dieną Karolis Janulevičius, Gintarė Barišauskaitė bei visai gimnazijai atstovavusi IIbg – IIIg klasių  komanda dalyvaus šių varžytuvių respublikiniame ture Vilniuje. Linkime dalyviams kuo didžiausios sėkmės.

Mokytoja Asta Tarailienė

 

Gegužės 2 d. gimnazijoje vyko netradicinio ugdymo diena – „Kariuomenės diena“. Visą dieną vyko įvairūs kariniai užsiėmimai. Mokiniai mokėsi rikiuotės elementų, kaip elgtis su palapinapsiauste, ugdė taiklumo gebėjimus šaudant, dalyvavo estafetėse, karinės taktikos pratybose, gilinosi į topografijos mokslą. Vėliau kartu klausėmės svečio iš Punsko, Sigito Birgelio pasakojimo ir žiūrėjome jo sukurtą filmą apie partizanus „Rimvydas ir Žaibas“. Džiugu, kad tokia dieną mums padėjo suorganizuoti Antano Juozapavičiaus šaulių 1-oji rinktinės vyr leit. Juozas Luckus ir serž. Aleksandras Asanavičius bei kariai savanoriai iš Varėnos, vadovaujami vyr. leit. Raimundo Garbaus. Dar labiau džiugino, kad pusei įvairių veiklų ir mokymų vadovavo mūsų gimnazistai, lankantys „Jaunųjų šaulių būrelį“ , taip pat vienas Gimnazijos absolventas, šiuo metu tarnaujantis kariuomenėje, Robertas Marcinonis.

 

„Jaunųjų šaulių“ būrelio vadovas Vytautas Černiauskas

 

Balandžio 25 d. trečios klasės mokiniai su mokytoja Rasa lankėsi Merkinės keramiko Džiugo Petraičio amatų centre. Pažintis su keramiko amatu prasidėjo nuo degimo krosnių apžiūros. Vaikai klausėsi įdomių pasakojimų, kaip skirtingai išdegami keramikos darbai raugo ar juodojoje krosnyje. Sužinojo, kad aukštakrosnėje degti gaminiai bus kokybiški tik tada, jei juos degant bus pasiekta 1200 laipsnių temperatūra. O tam kūrenti krosnį reikia visą parą. Besislėpdami nuo žvarbaus vėjo šilumą ir jaukumą suradome centro viduje. Tik įžengus akys sustingo ties gausybe puodelių, ąsočių, žvakidžių, netgi molinių kiaušinių. Čia keramikas pademonstravo, kaip žiedžiamos puodynės. O kiek džiaugsmo buvo, kai vaikai patys galėjo prisiliesti prie molio, bandyti lipdyti įvairias figūrėles. Po sunkaus darbo visi vaišinomės skania arbata, saldumynais. Už šią staigmeną dėkojame trečiokų tėveliams.

Mokytoja Rasa Alekšiūnienė

 

Tarptautinė vaikų knygos diena Merkinės V. Krėvės gimnazijoje buvo švenčiama balandžio 19 d., kai mažieji skaitytojai sugrįžo po velykinių atostogų. Kadangi šie metai paskelbti ir Tautinio kostiumo metais, nusprendėme, jog  ši netradicinio ugdymo diena turėtų prasidėti integruota veikla klasėse, kuomet mokiniai kurs skirtukus, remdamiesi tautinių juostų motyvais. Kai  skirtukai jau buvo vaikų delnuose, pamatėme, kiek daug spalvingų, išraiškingų ir unikalių raštų atsispindėjo kiekvieno iš jų darbelyje. Tai vienas iš būdų, kaip galime paskatinti jau nuo mažų dienų saugoti regioninį, istorinį ir kultūrinį savo šalies savitumą.

Sugužėjus visiems į aktų salę, prasidėjo šventės atidarymas. Buvo pristatytas Tarptautinės vaikų knygos dienos plakatas ir priminta balandžio 2 - osios dienos reikšmė – Hanso Christiano Anderseno gimtadienis. 2017 - ųjų šventės rėmėjas – IBBY Rusijos skyrius. Kreipimąsi į pasaulio skaitytojus vaikus ir suaugusiuosius parašė vaikų spaudos ir radijo žurnalistas, rašytojas Sergejus Machotinas (g. 1953 m.), plakatą sukūrė garsus dailininkas Michailas Fiodorovas (g. 1941 m.). Kreipimusi kasmet siekiama atkreipti dėmesį į vaikų knygas ir skaitymą kaip vertybę. O gimnazijai plakatą šiai dienai nupiešė IIag klasės mokinė Auksė Jakavonytė. Po to vykusi viktorina „Atversta vaikystės knyga“ vėl visus dalyvius įtraukė į ne tik mąstymo reikalaujančius, bet kartu ir labai žaismingus labirintus. Pradinių klasių mokinukai turėjo pasukti galveles, prisimindami bibliotekoje skaitytas knygeles: „Kurioje knygelėje aš gyvenu, „Surask man porą“, „Raidžių kratinys pagal H. K. Anderseno pasakas“, „Pabaik ketureilį“ ir kt. Vaikams įnirtingai rungiantis, jų mokytojai taip pat turėjo malonaus darbo – inscenizuoti pasaką. Tiesiog ekspromtu mokytojų suvaidinta pasaka „Varlė – kūdros karalienė“ atnešė vaikams tiek džiaugsmo, jog  pasibaigus vaidinimui jie  vis dar žavėjosi savo mokytojų artistiškumu. Į šventę buvo pakviesti ir priešmokyklinio ugdymo vaikučiai kartu su savo auklėtojomis.  Jų atėjimu ir  prasidėjo kita šventės dalis – meninis skaitymas. Vienas po kito pasipuošę ir jaudindamiesi ant scenos lipo mažieji skaitovai. Juos pristatinėjo penktos klasės mokinė Austėja Tarailaitė, kuri ir paskelbė šios šventės dalies pradžią, paskaitydama G. Morkūno ištrauką iš knygos „Vasara su katšuniu“. Austėja, skaitydama šį kūrinį,  užėmė svarias vietas tiek mokykliniame, tiek rajoniniame meninio skaitymo konkurse. Išklausę visų skaitovų deklamavimo, galėjome ir vaikiškai padūkti – pašokti, padainuoti, pasišnekučiuoti. Po pertraukėlės visų susirinkusiųjų laukė Ig klasės mokinių pasirodymas. Jie mus nuskraidino į sapnų karalystę. Vaikai sulaikę kvapą stebėjo Vaikų metų knygos – S. Paltanavičiaus „Maži ežiuko sapnai“ – inscenizaciją.

Viskas turi pradžią, bet neišvengiamai – ir pabaigą. Šventė baigėsi aktyviausių dalyvių ir geriausių skaitytojų apdovanojimais. Esame labai dėkingos Ig klasės auklėtojai R. Černiauskienei, pradinių klasių mokytojams, priešmokyklinio ugdymo grupės mokytojai ir visiems, kurie neliko abejingi, rengiant šią šventę. Jos dėka galime ugdyti vaikų norą skaityti, skatinti draugiškumą, nuoširdumą, kūrybiškumą. O svarbiausia yra tai, ką išgirstame iš vaikų lūpų, jau pasibaigus renginiui, ir dėl ko verta stengtis: „Kaip buvo smagu ir įdomu, kaip mums patiko..., kada vėl bus tokia diena... kada galėsime iš bibliotekos paimti vieną ar kitą  knygelę (naujos, populiarios knygos reikia laukti ilgai, kol pagaliau ją gali paimti į savo rankas J) ... ?“ O pabaigai noriu pacituoti šių metų kreipimosi autoriaus į pasaulio skaitytojus spaudos ir radijo žurnalisto, rašytojo Sergejus Machotino žodžius: „Kai koks nors berniukas ar mergaitė sako: „Aš nemėgstu skaityti!“, mane ima juokas. Nes aš jais netikiu. Juk jie ir ledus laižo, ir visokius žaidimus žaidžia, ir kino filmus žiūri. Kitaip sakant, mėgsta malonumus. O juk skaityti yra ne vien darbas, jausmų ugdymas, vaizduotės ir asmenybės turtinimas, bet pirmiausia – didžiulis malonumas.“

Bibliotekininkės Laima ir Margarita

 

Saulėtą, bet vėjuotą balandžio 13 d. (ketvirtadienį) septintos klasės mokiniai išvyko į Kauną. Kelionės metu pasiskirstėme komandomis, sugalvojome jų pavadinimus. Atvykus į laikinąją sostinę mūsų laukė didelis iššūkis, kultūrinis  orientacinis  ,,Pažink Tėvynę'', kurio metu susipažinome su Kauno senamiesčiu, jo istorija. Atlikę visas užduotis, nepabūgę lietaus ir smarkaus vėjo, visi susirinkome prie Kauno pilies, kur laukė paskutinis išbandymas – šaudymas iš lanko. Vadovas, suskaičiavęs visų mūsų komandų rezultatus, apdovanojo laimėtojus medaliais. Po apdovanojimų mūsų laukė gidas, kuris išsamiai papasakojo Kauno pilies istoriją, žiūrėjome filmuką kaip keitėsi pilies konstrukcija, pagilinome žinias apie Lietuvos praeitį, drąsiai atsakinėjome į gido užduodamus klausimus.  Buvo smagu ir įdomu!                                   

        7 kl. mokinė Ugnė Lukšytė

 

Balandžio 12-14 dienomis Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos IIag klasės mokinė Modesta Čaplikaitė kartu su mokytoja Rita Černiauskiene keliavo į Palangą, kur vyko 49-asis Jaunųjų filologų konkursas. Modesta dalyvavo Poezijos sekcijoje. Žvarbus oras nesutrukdė pasimėgauti šėlstančia Baltijos jūra, pasivaikščioti su ekskursija po patį miestą, aplankyti ir Gintaro muziejų. O kur svarbiausioji konkurso dalis – dvi  intensyvios dienos Poezijos sekcijoje su literatūrologu VU docentu Regimantu Tamošaičiu, poetu, fotomenininku Ričardu Šileika ir poetu Donatu Petrošiumi. Mažiausiai po pusvalandį – tiek laiko skyrė kiekvienas kritikas jauniesiems poetams, gilinosi į jų eilėraščius, aiškinosi, ką skaito, kuo domisi moksleiviai, siūlė koreguoti kai kurias eilutes, tekstus, džiaugėsi atrastais perlais. Modesta liko itin laiminga, nors ir netapo laureate, tačiau grįžo į Merkinę pakylėta, turėdama didžiulį norą – kurti, nes itin trokšta ir kitąmet dalyvauti jau jubiliejiniame Jaunųjų filologų konkurse.

Lietuvių kalbos mokytoja Rita Černiauskienė

 

Šią savaitę ikimokykliniame ir priešmokykliniame skyriuje auklėtoja R. Vitkauskienė vedė atvirą veiklą, kurią stebėjo jos kolegės, kitos darželio auklėtojos. Pirmadienį auklėtoja Rūta vaikams papasakojo visą duonos kelią iki mūsų stalo, skaitė pasaką apie vilką, kuris taip ir neišmoko duonelės kepti,– jam pasirodė per daug darbo. Tada vaikai su auklėtoja tyliai, susikaupę maišė duonelę, žiūrėjo , čiupinėjo visų rūšių grūdus ir sėklas, kuriuos į duoną dėjo. Paliko  duonelę per naktį augti, o kitą dieną iškepė ir paragavo. Vaikai valgė ir džiaugėsi, kad jiems pavyko tokią skanią duoną iškepti.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriaus vedėja Jurgita Večkienė

 

Kovo 20 – 26 dienomis „Veiksmo savaitėje BE PATYČIŲ 2017“ tarp 1230 mokyklų, vaikų darželių, jaunimo centrų ir kitų ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos dalyvavo ir mūsų gimnazija. PU grupėje, 1 - 4 klasėse vyko užsiėmimai „Mūsų rankos  ir žodžiai skirti ne patyčioms“. Vaikų užrašyti geri žodžiai, mintys apie draugystę patalpinti stende kartu su mokyklos taisyklėmis prieš patyčias. 5 – 7 klasių mokiniai dalyvavo „Nelauk, kol sunkumai užaugs“ užsiėmimuose, skatinančiuose susimąstyti apie patyčias, jų pasėkmes bei raginančiuose  ieškoti tinkamų problemų sprendimo būdų. Vaikai buvo raginami netylėti, apie netinkamą elgesį pranešti suaugusiems. Manome, jog tai padaryti jiems padės apsispręsti, matytas  „Vaikų linijos“ filmukas „Nelauk, kol sunkumai užaugs. Papasakok!“. 8, I – IIIg klasių mokiniai žiūrėjo video filmuką „Apie elektronines patyčias“, diskutavo apie tai,kad labai svarbu pagalvoti, kokią informaciją talpiname socialiniuose tinkluose, prisiminė, jog pagarbiai elgtis turime ne tik realiame gyvenime, bet ir bendraujant virtualioje erdvėje. Vyko tapybos ant vandens užsiėmimai.

Nors „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ 2017“ ir pasibaigė, tačiau nebūkime abejingi, kasdien stabdykime patyčias, aiškiai parodydami, kad nepritariame bet kokioms netinkamo elgesio apraiškoms!

Soc. pedagogė Birutė Čaplikienė

 

Žemės diena viena svarbiausių ir gražiausių aplinkosauginių švenčių. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis. Žemės diena išreiškia viso pasaulio žmonių norą išsaugoti tai, kas visiems mums svarbiausia: švarų orą, švarų vandenį, gyvybingą žemę. Ši diena suvienija žmones bendram rūpesčiui dėl mūsų visų namų. Kovo 20-toji, pavasario lygiadienis, šią dieną visame pasaulyje švenčiama pasaulinė Žemės diena. 1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį paskelbė pasauline Žemės diena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Johnas McConnellis kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas taip pat tapti Žemės globėjais, o pavasario lygiadienį, kuris skirtingose planetos vietose yra kovo 20 – 21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną. Atsiliepdama į šį kreipimąsi, tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Lietuvoje Žemės dieną įteisino oficialiai. Iš viso šią šventę kovo 20 arba 21 dienomis oficialiai mini per 170 valstybių.

Žemės dieną Vinco Krėvės gimnazijoje paminėti susirinko vaikai iš aštuonių Varėnos r. mokyklų: Žilinų, A. Ryliškio, Panočių, Matuizų pagrindinių mokyklų; Ąžuolo, Valkininkų gimnazijų; Ryto progimnazijos. Atvyko ir svečiai: savivaldybės administracijos turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Labanauskas, švietimo skyriaus vyr. specialistas Pranas Speteliūnas.

 Mokiniai, iškėlę Žemės vėliavą, vyko apžiūrėti Merkinės piliakalnio, Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centro. Vaikai ant piliakalnio galėjo klausytis parko specialistų apie piliakalnio istoriją, stebėti pro teleskopus paukščių rūšis, esančias piliakalnio papėdėje ir upėse. Lankytojų centre klausėsi įdomių A. Černiausko pasakojimų apie Dzūkijos kraštą. Po ekskursijų, grįžę į aktų salę, septynios mokinių komandos dalyvavo protmūšyje „Žemė. Oras. Vanduo“. Mokiniai kūrė savo komandoms pavadinimus ir šūkius. Vėliau sprendė įdomias ir mąstymo reikalaujančias užduotis. Sumaniausia komanda buvo „Medinukai“. Visi laimingi, pasisėmę žinių, įspūdžių ir naujos patirties išvažiavo į savo mokyklas.

Parva sit exemplo magni formica laboris.

Maža skruzdėlytė tebūnie didžiulio darbo pavyzdys.

Juvenal 

Mokytoja Kristina Vyšniauskienė

 

Kovo 14 d. vyko pradinių klasių mokinių ir jų tėvelių šventė „Sveikuoliukai“. Šios dienos tikslas formuoti teisingą mokinių požiūrį į sveikatą ir ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius. Mažieji mokinukai entuziastingai ruošėsi šiai gražiai ir judriai šventei. Klasėse kūrė plakatus, šūkius, tuo pačiu ugdydami savo kūrybinius sugebėjimus. Jie nuoširdžiai dalyvavo judriųjų estafečių rungtyse ir žaidė kvadratą prieš tėvelių komandą. Labai džiugu, kad ir tėveliams netrūko entuziazmo ir aktyviai dalyvavo pasiūlytose veiklose. Daug džiaugsmo ir emocijų vaikai patyrė stebėdami mokytojų ir tėvelių kvadrato varžybas.  Po sportinių varžybų ir rungčių vyko viktorina Noriu augti sveikas“. Šventę organizavo pradinių klasių mokytojas Antanas Kulakauskas, jam talkino kūno kultūros mokytojas Tomas Barysas, sveikatos priežiūros specialistė Genutė Balciukevičienė, pradinių klasių mokytojos – Rasa Alekšiūnienė, Zita Kulakauskienė, Marytė Padalskienė.

Mokytojas Antanas Kulakauskas

 

Paskutinę vasario dieną, 28-ąją, IIag klasės moksleiviai dvi lietuvių kalbos pamokas praleido mokyklos aktų salėje. Visą mėnesį vyko jų projektas „Kalba – tautos memorialas“, skirtas lietuvių kalbos mėnesiui paminėti. Visą mėnesį moksleiviai rinko medžiagą, tyrinėjo šaltinius, darė apklausas ir ruošėsi vasario 28-osios konferencijai tuo pačiu pavadinimu. Klausydamiesi draugų skaitomų pranešimų jie susipažino su senaisiais kalbos šaltiniais, prisiminė kalbos istoriją, suvokė senųjų tekstų, gramatikų, žodynų istorinį ir kultūrinį kontekstą, jų reikšmę Lietuvai.  Atlikdami draugų ir mokytojos sudarytas užduotis, bandė įsisąmoninti kalbą kaip vertybę, susiedami ją su šiuolaikiniu kontekstu, ir mokėsi  įvardyti bei pataisyti kalbos kultūros ir sintaksės klaidas.

Savo darbo nuoširdumu ir stropumu džiugino Aldona Bubnelytė, atliktoje moksleivių apklausoje kėlusi opią problemą, jog daugėja bendraamžių, kuriems nerūpi gimtoji lietuvių kalba, nes visur reikalinga tik anglų. Ignas Baltulionis bandė auditoriją sudominti lietuviškaisiais vandenvardžiais, aiškindamas jų reikšmę ir kilmės įvairovę. Auksė Jakavonytė supažindino bendraklasius su terminų kūrimo tendencijomis, aptardama vartotinus ir nevartotinus naujuosius skolinius ir lietuviškuosius naujadarus. Viešosios kalbos negeroves, paplitusias viešojoje kalboje ir mokinių rašiniuose, pastebėjo ir taisė Modesta Čaplikaitė, visus nuotaikingai nuteikusi šmaikščiais pavyzdžiais ir žvaliu pristatymu.

Emilija Brusokaitė nukėlė gimnazistus į XVII amžių, aptardama Danieliaus Kleino pirmąją gramatiką ir Konstantino Sirvydo „Dictionarium trium linguarum“. Itin atsakingai ir vyriškai rimtai į lietuvių kalbos mokslinio tyrimo pradžią XIX amžiuje pažvelgė Karolis Raulonis, nukeldamas klausytojus net į XVIII amžiaus pabaigoje Europoje susiformavusias lyginamosios istorinės kalbotyros ištakas, pirmuosius indoeuropiečių prokalbės, sanskrito, senovės skandinavų ir islandų kalbų tyrinėtojus Viljamą Džonsą, Francą Bopą ir Rasmusą K. Raską. Tokiu būdu Karolis leido draugams suprasti, kad XIX a., Lietuva okupavus carinei Rusijai, tik užsieniečiams vokiečiams Augustui Šleicheriui ir Fridrichui Kuršaičiui atsirado galimybė domėtis lietuvių kalba, nes tai, kokią sistemą ji turėjo, nebuvo kitose senosiose kalbose. Ir dar, reikia pridurti, šie mokslininkai tą darė Rytų Prūsijoje, Karaliaučiaus srityje, Mažojoje Lietuvoje, kuriai lietuvių tauta ir taip turi būti dėkinga už pirmąsias lietuviškas knygas. Neringa Lisauskaitė kaip tik kalbėjo apie sunkią ir sudėtingą lietuvių kalbos situaciją carinės Rusijos priespaudoje, apie tautinį žemaičių sąjūdį, apie sunkų ir pavojingą knygnešių kelią, primindama klasei ir Merkinėje kunigavusį knygnešį K. Jagminą, kurio vardu pavadinta ir viena iš miestelio gatvių. Visiems juoką ir netikėtumo įspūdį sukėlė mokytojos paruoštame klausimyne užminta mįslė, ką italų kalbininkas P. U. Dinis vadino „lietuvybės kontrabandininkais“.

Noriu atkreipti dėmesį ir apgailestauti, kad tiek lietuvių kalbos situacija tautinio atgimimo laikotarpiu, tiek žodynininko K. Būgos darbais, tiek bendrinės lietuvių kalbos normintojo J. Jablonskio nuopelnais teko bendromis jėgomis susipažinti kartu su mokytoja visiems draugiškai atsakinėjant į iš anksto paruoštus klausimus. Deja deja, bet dalis gimnazistų nepasivargino paieškoti informacijos ir paruošti pranešimų minėtomis temomis. Nepaisant to, konferencijos dalyvius toliau džiugino Deividas Kašėta, kalbėdamas apie tarpukario Lietuvoje ir užsienyje lietuvių kalbos kultūra besirūpinusius kalbininkus Praną Skardžių ir Antaną Salį. Lietuvių kalbos, 1922 m. įgijusios valstybinės kalbos statusą, aptarė Kamilė Žukaitė, nušviesdama tuo metu įsikūrusio Lietuvių kalbos instituto veiklą ir aptardama kalbininko Juozo Balčikonio, kaip žodynininko ir K. Būgos bei J. Jablonskio darbų tęsėjo, nuopelnus. Apie lietuvių kalbos situaciją sovietinės okupacijos metais ir rusifikacijos įtaką gimtajai kalbai mokiniai diskutavo, atsiremdami į klausimyną bei klausydamiesi pamokoje dalyvavusios rusų kalbos mokytojos prisiminimų. Gimnazistams išties turėjo paaiškėti, jog prieš antrojo atgimimo (1988-1990) metus rusų kalba, kaip valstybinė, buvo išstūmusi į paraštę lietuvių kalbą, kuri per tą laiką prisirinko daug svetimybių ir kalbos šiukšlių, jiems turėjo paaiškėti, kaip vykdoma kolektyvizacija ir prievartinis žmonių kraustymasis iš vienkiemių ir gimtųjų žemių naikino iš gyvosios vartosenos tarmes.

Paskutinis diskusijos klausimas, tekęs auditorijai, – paaiškinti, kuo lietuvių kalbai svarbi yra Tautinio atgimimo ir Nepriklausomybės laikų atkūrimo data – 1988 m. lapkričio 18-oji. Nors ir nuvargusios nuo tokio sutelkto ir darnaus konferencijos darbo, gimnazistų galvos šiaip ne taip  suvedė dvi datas – 1922-ieji ir 1988-ieji – lietuvių kalba paskelbiama valstybine kalba.

Belieka ir man, kaip mokytojai, pasidžiaugti savo mokiniais, kurie rašydami konferencijos refleksiją nuoširdžiai prisipažino įsitikinę, kokia vis dėlto svarbi jiems gimtoji kalba, „didžiulė visų lietuvių kultūros vertybė“, kad „jos istorija nepaprasta ir turtinga“, kad ją „reikia saugoti ir puoselėti“, nes tai viena seniausių pasaulio kalbų ir sunkiausių, nes globalizacijos ryklys kuo tolyn, tuo labiau vis grasinasi ją praryti, jei pasiduosime viliojančiai angliškajai pagundai. Prisipažinsiu, daug darbo reikia įdėti tiek mokytojui, tiek mokiniams, kad tokia konferencija praeitų sklandžiai. Tačiau koks džiaugsmas didis mokytojo ir jo ugdytinio širdyje, kai skaitai komentarą: „Man labiausiai patiko pristatyti savo kalbą ir išklausyti kitų pranešimus.“ Tokia lietuvių kalbos mėnesiui skirta mokinių konferencija – puikus ugdytinių startas ne tik PUPP‘o kalbėjimo užduočiai atlikti, bet ir tramplinas šuoliui į kitus moksleiviams tinkančius renginius bei neįkainojama viešojo kalbėjimo patirtis kiekvieno asmeniniame gyvenime.

 

Lietuvių kalbos mokytoja Rita Černiauskienė

 

Ruošdamiesi šventei, padedami auklėtojų,  vaikai kirpo, spalvino kaukes, svarstė kokiais persirengėliais pavirs. Dieną prieš Užgavėnes vaikai salėje pagamino Morę. Į ją sudėjo visus metų blogus darbus, poelgius ir pyktį.

Po pusryčių darželyje suskambėjo barškučiai, žvangučiai, kilo nemažas triukšmas. Tai Lašininis su mažaisiais persirengėliais triukšmaudami ėjo į salę. Prie jų prisijungė ir Kanapinis su draugais. Garsiai salėje aidėjo „žiema, žiema bėk iš kiemo!“, skambėjo eilėraštukai, dainelės, šokome ratelį.

Grupėse vaikai pasivaišino iš namų atsineštomis vaišėmis ir visi išėjo šventės šurmulį pratęsti darželio kieme. Čia, prie didelio laužo, vaikai stebėjo Kanapinio ir Lašininio varžytuves, šoko, budino iš žiemos miego medžius. Laimėjo kovą, žinoma, Kanapinis. Pasibaigus Užgavėnių šurmuliui, išsiskirstėme visi tikėdamiesi, kad žiema nebesugrįš ir kad netrukus sulauksime pavasario.

Dėkojame K. Verseckui už įspūdingą Užgavėnių laužą ir visiems  tėveliams, paruošusiems vaikams gražias kaukes bei skanius Užgavėnių užkandžius.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriaus vedėja Jurgita Večkienė

 

Šiandien mes, Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio skyriaus mokinukai, linksmai ir išradingai paminėjome  Vasario 16 – ąją – Valstybės atkūrimo dieną. Susirinkę į aktų salę, dalijomės žiniomis apie Lietuvą, dainavome daineles, deklamavome eilėraštukus. Mažiejo sužinojo nemažai naųjų faktų apie Lietuvos sostinę – Vilnių, susipažino su didžiausiomis savo gimtinės upėmis. Pati smagiausia ir, žinoma, be galo prasminga šventės dalis – auklėtojos Rūtos iškeptos duonos ragavimas. Vėliau mažieji iš spalvotų kamuoliukų pabandė sudėlioti Lietuvos vėliavą. Taip mažais žingsneliais per kasdienybę ir šventes ugdome savo vaikuose  pilietiškumą ir auginame sąmoningus Lietuvos piliečius.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriaus vedėja Jurgita Večkienė

 

Jau praėjusių metų lapkričio mėnesį Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos bibliotekoje pradėjo rusenti ir židinys, spinduliuojantis knygų šviesa ir kviečiantis visus prisijungti prie akcijos „Knygų Kalėdos 2016“. Smagu, kad gimnazijos bendruomenė jau ketvirtus metus iš eilės aktyviai dalyvavo šioje akcijoje ir bibliotekai padovanojo naujų knygų. Kaip ir 2015 metais, dosniausi buvo mūsų mokyklos mokinukai ir mokytojai. Keletą knygelių bibliotekai padovanojo ir buvę gimnazijos mokiniai. Taip pat labai dėkingi ir kitiems knygų bičiuliams (privačioms įmonėms, leidykloms), kurie jau ne vienerius metus mums padovanoja vertingų knygų. Iš viso bibliotekos fondas per šias „Knygų Kalėdas“ pasipildė 180  knygų.

Taigi norime nuoširdžiai padėkoti šiems Merkinės V. Krėvės gimnazijos bibliotekos rėmėjams: „Brolių baidarėms“ (buvę gimnazijos mokiniai  Arūnas ir Audrius Barasai), Pilnų namų bendruomenei, Z. Bigelienės įmonei, UAB „Maxima LT“, Ugdymo plėtotės centrui, leidykloms („Tikra knyga“, „Nieko rimto“, „Alma littera“, „Sofoklis“, „Burokėlis“, „Alumnus“, „Debesų ganyklos“, „Tyto alba“, „Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla“), Šiaulių banko darbuotojoms, Elenai Glavickienei; buvusioms gimnazijos mokinėms Dignai Čaplikaitei ir Gabrielei Leskauskaitei; mokiniams: Akvilei Stančikaitei (1kl.), Faustei Varanavičiūtei (2 kl.), Austėjai Pileckaitei (2 kl.), Erikai Vasilevskajai (2 kl.), Smiltei Kazlauskaitei (3 kl.), Miglei Rudskaitei (4 kl.), Karolinai Jekevičiūtei (4 kl..),  Austėjai Tarailaitei (5 kl.), Elingai Večkytei (5 kl.), Rugilei Sinkevičiūtei (5 kl.), Evelinai Lukšytei (6 kl.), Karoliui Janulevičiui (6 kl.), Agnei Jocytei (6 kl.), Karoliui Jankeliūnui (Ig kl.), Modestai Čaplikaitei (IIag kl.), Aldonai Bubnelytei (IIag kl.), Daumantui Žitkui (IIIg kl.), 6 klasės mokiniams (auklėtoja A. Tarailienė), 7 klasės mokiniams (auklėtoja R. Kučinskienė), 8b klasės mokiniams (auklėtojas E. Vitkauskas), Ig klasės mokiniams (auklėtoja R. Černiauskienė), IIag klasės mokiniams (auklėtoja V. Katkevičienė), IVg klasės mokiniams (auklėtoja A. Katelynaitė); mokytojams: Ritai ir Vytautui Černiauskams, Silvestrui Pūčiui, Ingai Taraškevičiūtei-Kimontienei, Reginai Talutienei, Birutei Čaplikienei, Laimai Barisaitei, Marytei Padalskienei, Rūtai Kučinskienei, Reginai Sakalauskienei, Rasai Alekšiūnienei, Alfredui Šapalui.

Akcija „Knygų Kalėdos“ skatina bendrauti ir dalytis knygomis su tais, kuriems jų trūksta, dalytis ta knyga, kuri parodys naujus kelius, atvers gražesnius horizontus. Tikime, kad net ir pačiuose skurdžiausiuose namuose gali gyventi knyga, įkvepianti savo skaitytojus – vaikus, tėvus ar net visą šeimą – keisti savo gyvenimą taip, kaip jiems norisi.

LR Prezidentūros tinklapyje visi akcijos dalyviai, padovanoję gimnazijos bibliotekai knygų, skelbiami šiuo adresu: https://www.knygukaledos.lt/akcijos-biciuliai

Bibliotekininkės Laima ir Margarita

 

Sausio 18 d. darželyje lankėsi biologijos mokytoja Kristina Vyšniauskienė.  Ji papasakojo  mums apie paukštelius ir žvėrelius: ką žvėreliai valgo, kam jiems reikalingas kailis, kodėl kai kurie žvėreliai žiemą užmiega arba išskrenda į šiltuosius kraštus. Vaikai klausėsi, atsakinėjo į klausimus, rodė,  kaip žvėreliai skraido, ieško maisto, miega. Prisiminė tai,  ką žino,  ir sužinojo daug naujų dalykų apie paukštelius, žvėrelius. Ačiū Kristinai už turiningai pravestą pamokėlę.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriaus vedėja Jurgita Večkienė

 

Gruodžio 21 d.  Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos salėje vyko mokinių, iškovojusių prizines vietas respublikinėse olimpiadose, varžybose ir konkursuose, paskatinimo šventė. Asmeninėmis dovanomis buvo paskatinti musų gimnazijos mokiniai: Austė Krivoščenko (XXII Lietuvos mokinių dailės olimpiados III vietos laimėtoja), Matas Kaškonas, Armandas Saveiskis, Kornelijus Baublys, Karolis Janulevičius, Matas Kalvinskas, Danielius Sabonis, Uosis Fialkovskis, Edvinas Jonytis, Žilvinas Jonytis, Dovydas Kaškonas, Kastytis Žukevičius, Edvinas Plutulevičius (Lietuvos mokyklų žaidynių kvadrato (gim. 2003 m. ir jaunesnių) varžybų I vietos laimėtojai ir Lietuvos mokyklų žaidynių kaimo vietovių mokyklų kvadrato gim. 2003 m. ir jaunesnių) varžybų II vietos laimėtojai)  ir buvęs mūsų gimnazistas Žygimantas Minelga (Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkurso II vietos laimėtojas). Sveikiname mokinius ir jų mokytojus Ritą Černiauskienę, Vytautą Černiauską, Valdą Lukšį, Tomą Barysą ir Liną Nekrošių.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Bingelienė

 

Gruodžio 14 d. III gimnazijos klasės mokiniai  vyko Vilnių. Mokiniai aplankė  Vilniaus universiteto rūmų ansamblį ir biblioteką (įkurtą 1570 m.), kuri iki šių dienų išliko autentiškose erdvėse. Kartu su visais senojo universiteto pastatais ir kiemeliais ji sudaro vieningą, įspūdingą ir nepakartojamą  Vilniaus senamiesčio architektūrinį ansamblį, reprezentuojantį Lietuvos mokslo ir kultūros pažangos istoriją. Gimnazistai apžiūrėjo Pranciškaus Smuglevičiaus salę, Joachimo Lelevelio salę, observatoriją, Universiteto kiemelius, Šv. Jonų bažnyčią, Filologijos fakultetą, klausėsi įdomių gido pasakojimų. Vėliau moksleiviai grožėjosi puošniu kalėdiniu Vilniaus senamiesčiu.

 Klasės auklėtoja Audronė Streikuvienė

 

Gruodžio 13 d. 8a ir 8b klasių mokiniai lankėsi Lietuvos aviacijos muziejuje Kaune. Čia kaupiami su aviacijos tematika susiję eksponatai, kurių surinkta beveik 20 tūkstančių. Iš jų daugiau nei 40 skraidymo aparatų. Didelių gabaritų orlaiviai bei priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technika eksponuojama 2 ha ploto atviroje lauko aikštelėje. Muziejuje eksponuojama Lituanicos kopija, lietuviški ir Lietuvoje naudoti sklandytuvai. Mokiniai apžiūrėjo Lietuvoje naudotus sportinius lėktuvus, Lietuvos ir Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvus, sraigtasparnius, aviacinių variklių kolekciją, lėktuvų modelius, akrobatinį lėktuvą JAK-50, pasėdėjo lėktuvo An-2 ir sraigtasparnio Mi-8 treniruoklių kabinose. Muziejuje įrengta simbolinė S.Dariaus ir S.Girėno kripta, Lietuvos karo aviacijos vado A.Gustaičio atminimo kambarys. 

Mokytojas Eimantas Vitkauskas

 

Lapkričio 25 d. pirmokai, antrokai  ir priešmokyklinės grupės vaikai vyko į Alytų , kur dalyvavo  teatralizuotoje saugaus eismo edukacijoje „Kairėn-dešinėn-kairėn“. Jie stebėjo Alytaus miesto teatro aktorių paruoštą saugaus eismo spektaklį-vaidinimą. Renginį organizavo  VĮ "Alytaus regiono keliai" bendradarbiaudama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Po to pradinukai susipažino su miestu, užlipo ant Alytaus piliakalnių pasigrožėti apylinkių vaizdais. 

Išvyka leido įdomiai ir žaismingai pasimokyti saugaus eismo taisyklių, kurias labai svarbu visiems gerai mokėti ir saugiai elgtis gatvėje.

Mokytoja Zita Kulakauskienė

 

Lapkričio 25 d. VSDFV Alytaus skyriaus Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Ida Verslovienė Merkinės Vinco Krėvės gimnazijoje vedė netradicinę pamoką apie socialinį draudimą. Susitikimo su 11 ir 12 klasių mokiniais metu buvo pateikta informacija, kuri jaunimui bus reikalinga priimant sprendimus ir turės įtakos jų gyvenimui bei suteikta žinių, kad tuoj už mokyklos durų jų laukiantys suaugusiųjų gyvenimo elementai neužgriūtų nesuprantamais burtažodžiais – PSD, MMA, pensija, pašalpa, nedarbingumas, stažas ir t.t.

Moksleiviams buvo pristatyta socialinio draudimo užuomazgos ir istorija, socialinio draudimo sistema ir jo svarba, socialinio draudimo rūšys: ligos, sveikatos, nedarbo, motinystės, senatvės pensijos, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų. Taip pat pateikta aktualiausia informacija apie darbo stažo apskaičiavimą, darbą už mažiau nei minimalią mėnesinę algą, ligos pašalpą, nedarbo išmoką, internetu prieinamas paslaugas, paaiškinta, kas yra privalomasis sveikatos draudimas, kodėl jis yra privalomas ir ką užtikrina, diskutuota apie legalų ir nelegalų darbą ir „šešėlio“ įtaką žmonių socialinei gerovei.

„Sodros“ atstovė Ida Verslovienė po susitikimo džiaugėsi smalsiais ir aktyviais mūsų gimnazijos moksleiviais, o po surengtos viktorinos apie socialinį draudimą dviem aktyviausiems (D. Bendoriui ir A. Žukauskui) įteikė „Sodros“ suvenyrus. 

 

Vertimas – tai Europos kalba

Umberto Eco

Lapkričio 24 d. mūsų mokyklos III gimn. klasės mokiniai Kristupas Černiauskas, Gabrielė Lukšytė ir Emilija Rožankevičiūtė dalyvavo Europos Komisijos organizuotame Juvenes Translatores konkurse. Šis konkursas rengiamas siekiant skatinti mokytis kalbų ir domėtis vertimu. Dalyvavimas šiame konkurse  jau yra sėkmė, nes, tinkamai užpildžius paraišką, dalyviai atrenkami atsitiktine tvarka. Kiekvienoje valstybėje narėje yra atrenkama tiek mokyklų, kiek vietų toji valstybė narė turi Europos Parlamente. Lietuvai skiriama 11 vietų, t.y. galėjo dalyvauti 11 mokyklų, tarp kurių pateko ir mūsų gimnazija. Šių metų vertimo konkurso tekstų tema buvo kalbų mokymasis. Visi konkurso dalyviai tiesiai iš Briuselio gavo mielas atminimo dovanėles. Džiaugiamės šauniais mokiniais, galimybe pasitikrinti anglų kalbos žinias ir proga  dar kartą pasijusti didelės ir draugiškos Europos valstybės dalimi. 

Mokytoja Audronė Streikuvienė

 

6a ir b klasės mokiniai, kartu su keletu penktokų ir septintokų, rudens atostogų metu, lapkričio 3 dieną, išsiruošė pasižvalgyti po sostinę. O pasižvalgyti tikrai buvo kur...

Pasiskirstę grupelėmis, lankėmės tik prieš du mėnesius pradėjusiame veikti Iliuzijų muziejuje. Pasirodo, tai tarsi kreivų veidrodžių karalystė – matai vieną vaizdą, o iš tiesų to, ką matai, net nėra... Keista. Ne vienas pabuvojome lėkštėje tarp daržovių, traukėme laivą iš nutapyto paveikslo, atradome naujas žemes, vaikštinėjome atogrąžų miškuose. Kai kas mėgavosi net atspėję seifo, pilno pinigų, kodą. Smagu buvo pakaboti palubėje, kai po tavimi lieka lova, gėlių vazonai, kėdės. Taip ir likome nesupratę, kur tiesa, o kur tik iliuzija.

Besidalindami įspūdžiais, pasukome Šokolado namų link. Vien kvapai, pravėrus jaukios, mažos parduotuvėlės duris, ko verti... Mus pasitiko šių namų savininkas – tikras šokolado meistras, kuris pirmiausiai papasakojo mums labai daug įdomių faktų apie taip visų mėgstamą šokoladą, o vėliau ėmėmės darbo mes. Taip, patys tapome šokolado meistras, mat mūsų rankose gimė tokie šedevrai, kad... Negana to, viską, ką matėme, apie ką mums buvo pasakojama, galėjome ir paragauti, o savo pačių rankomis pagamintus šokoladinius saldainius atsargiai vežėme namo.

Kvepiantys šokoladu, burnoje jusdami švelniai kartų skonį, bediskutuodami apie iliuzijų pasaulį grįžome namo. Ši išvyka –  puiki pramoga, praskaidrinusi lietingą ir tamsų rudenį, o kartu ir įkvėpusi naujiems darbams.

Mokytoja Asta Tarailienė

 

Prieš pat moksleivių rudens atostogas, spalio 28 dieną, mūsų gimnazijoje šurmuliavo Simajudo turgus. Šįkart į šventę sugužėjo neeiliniai svečiai – senosios Dainavos šalies žemės gyventojai. Prekyvietėse buvo galima sutikti ir legendinį Punios valdovą kunigaikštį Margirį, ir nuožmiųjų kryžiuočių kariauną, buvo svečių ir iš senojo Milžinkapio papėdės – tai bajoras Mykis su savo sūnumis ir žaviąja Meiluže. O kaipgi turgus be jaunimo... Salėje buvo apstu bernelių ir mergelių, atvykusių iš V. Krėvės ,,Dainavos šalies senų žmonių padavimų". Reikėtų pripažinti, jog daugelis jų liūdni (juk jų meilę išskyrė šveitrusis kalavijas). Turėjome atvykėlių net iš paties Gilšės ežero dugno, kur iki šiol laimingai gyvena ir meile džiaugiasi jaunasis bernelis su savo ištikimąja mergele.

Pasivaikščiojus po senąją Dainavos šalies žemę, prisiminus V. Krėvės pasakojimus apie šią šalį, mūsų visų laukė pati smagiausia turgaus dalis – pirkimas ir pardavimas. Kaip ir visada, šio turgaus valiuta – krėviukai, o pardavinėjome savo pačių gaminius, kurie kasmet vis labiau stebina ir mus pačius, ir turgaus svečius.

Prisipirkę skaniausių patiekalų, prisiragavę gaiviausių gėrimų visi vėl grįžome į savo prekyvietes – juk šventė tęsiasi, o jos tąsa – viktorina, kurioje kiekvienos klasės atstovai parodė, ką jie žino apie V. Krėvės gyvenimą bei kūrybą.

Turgui pasibaigus, visi išsiskirstėme į savo klases, tačiau tikrai neliūdėjome – juk po metų tikrai susitiksime toje pačioje vietoje. Tik jau kitomis akimis žvelgsime į V. Krėvę...

Mokytoja Asta Tarailienė

 

Lietingą  spalio 25 d. (antradienio) rytą, nepabijoję šalčio, dvyliktos bei vienuoliktos klasės mokiniai išsiruošė aplankyti Marcinkonių kaimo. Pirmiausia užsukome į muziejų, kuriame mūsų jau laukė daugumai jau pažįstamas muziejaus darbuotojas Jonas Bajoriūnas. Nors dzūko namo, kur įrengta pagrindinė muziejaus ekspozicija, mums aplankyti nepasisekė, nes šiuo metu jis remontuojamas, užtat pasiklausėme įdomių darbuotojo pasakojimų apie Marcinkonių kaimą. Mokiniams įsiminė Jono Bajoriūno puikus humoro jausmas bei širdžiai miela dzūkų tarmė. Po kelių pasakojimų nuėjome apžiūrėti pačios Marcinkonių etnografinės sodybos. Joje eksponuojama įvairiausi senoviniai dzūkų daiktai, iš kurių galima sužinoti, kaip šiliniai dzūkai gyveno ir tebegyvena, kokių papročių ir tradicijų laikėsi. Pačius įdomiausius eksponatus – pavyzdžiui, pintinę, kurioje telpa 20 kg voveraičių, – Jonas Bajoriūnas pademonstravo iš arčiau ir smulkiau apie juos papasakojo. Mokiniams labai patiko muziejaus darbuotojas ir jo šmaikštūs pasakojimai.

Paskui vykome į Dzūkijos nacionalinio parko Marcinkonių lankytojų centrą. Jame apžiūrinėjome įrengtas ekspozicijas apie vietinę gamtą, jos gyvūnus, augalus, klausėmės Parko istorikės Virginijos Pugačiauskienės pasakojimų apie senųjų dzūkų papročius, jų gyvenimą, amatus bei tradicijas. Klausėmės Marcinkonių etnografinio ansamblio įrašų. Lankytojų centro gamtininkas Gintautas Kibirkštis suteikė progą pasiklausyti kai kurių paukščių balsų, stebėti filmuotą medžiagą apie Čepkelių raisto gamtinę įvairovę ir durpių susidarymo prielaidas, tačiau labiausiai mokiniams patiko gamtos centre esantys sėdmaišiai.

Nors sušalę ir sulyti, bet pasisėmę žinių, įspūdžių, su geriausiomis emocijomis grįžome į mokyklą. Girdėjau mokinius kalbant, kad buvo tokių, kurie Marcinkonyse lakėsi pirmą kartą. Tad nuoširdžiai dėkojame dvyliktokų ir vienuoliktokų lietuvių kalbos mokytojoms, kurios mus lydėjo į šilinių dzūkų kraštą – Marcinkonis.

Šarūnė Aranauskaitė, IV g kl.

 

Spalio 25 d.  mažųjų teatro „Pelėdžiukas“ dalyviai aplankė Merkinės globos namų gyventojus. Spalis – pagyvenusių žmonių mėnuo. Mažieji artistai ne tik pasveikino šia proga senelius, bet ir visi kartu paminėjo V.Krėvės gimtadienį. Mažieji artistai pradžiugino vienišus senelius savo meniniu pasirodymu. Globos namų gyventojai labai džiaugėsi, kad juos aplankėme, dėkojo ir kvietė apsilankyti dažniau.

Mokytoja Zita Kulakauskienė

 

Spalio 24 d. 2,3,4 klasių mokinukai ir jų mokytojai iškeliavo į Liškiavą. Užlipę ant piliakalnio grožėjosi apylinkių vaizdais, regėjo įspūdingą bažnyčią. Svarstė, kuris piliakalnis – Merkinės ar Liškiavos – didesnis, kodėl pilims statyti reikėjo parinkti tinkamą vietą, iš ko statė pilis. Su įdomumu klausėsi ketvirtokų mokytojos sekamo V. Krėvės padavimo „Kunigaikštis Kunotas“, apie Liškiavos pilies gynimą nuo lenkų karių.

Integruota pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamoka – išvyka leido įdomiau pažinti Dainavos šalį, apie kurią taip nuoširdžiai rašė mūsų Vincas Krėvė.

Mokytoja Rasa Alekšiūnienė

 

Įsibėgėjus V. Krėvės savaitei, spalio 21 dieną 5 ir 6 klasių mokiniai, neišsigandę net beprasidedančio snygio, išsiruošė į išvyką. Keliavome į  V. Krėvės gimtinę – Subartonis. Pirmoji stotelė – padavimais apipintas Gilšės ežeras. Šeštos klasės mokiniai papasakojo penktokams, kaip šis ežeras atsirado. Visi kartu bandėme ežero viduryje įžvelgti paskendusio ežero rūmų bokštus. Kai kuriem ir pavyko... Na, o penktokai prisiminė V. Krėvės padavimą apie mergelę, pavirtusią akmeniu. 

Vėliau visi kartu aplankėme rašytojo kapą, sukalbėjome maldelę už mirusius, uždegėme žvakelę. 

Ekskursija tęsėsi memorialiniame V. Krėvės muziejuje. Jaukiai susėdę senovinėje dzūkiškoje pirkioje klausėmės įdomaus Evelinos Buržinskienės pasakojimo apie rašytojo vaikystę, studijų metus, santykius su tėvais, kaimo žmonėmis.

Nors ir sušalę, tačiau laimingi, įkvėpti noro dar labiau pažinti rašytoją bei savo gimtąjį kraštą grįžome į mokyklą, prižadėję sau primai progai pasitaikius sugrįžti į Subartonis.

Mokytoja Asta Tarailienė 

 

Lietingą spalio 20 dieną abi aštuntos ir septintos klasės mokiniai kartu su auklėtojais Eimantu Vitkausku, Danguole Barysiene, Rūta Kučinskiene bei lietuvių kalbos mokytoja Rita Černiauskiene važiavo į pažintinę ekskursiją po Dainavos šalies žemelę. Jie aplankė Merkinės kaimynystėje glūdinčią istorinę Liškiavos žemę. Sustoję ant Nemuno kranto stebėjo mitologinį akmenį „Jaučio pėda“ ir klausėsi lituanistės pasakojimų, kokiu būdu šis akmuo susijęs su senuoju lietuvių tikėjimu. Užlipę ant Liškiavos piliakalnių – priešpilio ir pilies kalno – aiškinasi su istorijos mokytoju E. Vitkausku, kaip senovės lietuviai ir prieš juos gyvenę šiuose kraštuose jotvingiai buvo įsikūrę gyvenvietę šiose vietose, samprotavo, kodėl gi mūsų protėviai pilis statė ant kalnų, tūnančių pire didžiųjų upių. Mokiniai dėmesingai klausėsi ir lietuvių kalbos mokytojos legendos apie Liškiavos pilyje gyvenusią raganą Vokę, kuri dėl įtarimų vaikžudyste susilaukusi kraupios mirties – sidabrinės kulkos į širdį. Aštuntokams ir septintokams irgi buvo įdomu sužinoti, jog nuo Merkinės bažnyčios po Nemunu iki Liškiavos piliakalnio buvęs nutiestas ilgas tunelis, tik paklydus keliems vaikams jis buvo užverstas ir, deja, nė ženklo jo nelikę, tik legendos. Kaip ir legendos esančios ir Vinco Krėvės sukurti padavimai „Apie kunigaikštį Kunotą“ ar „Sūrūs vandenys“, kuriuos kaip tik per Krėvės savaitę ir skaitė aštuntokai bei septintokai. Stovėdami ant aukštojo piliakalnio šalia išlikusio Liškiavos pilies kuoro vaikai dairėsi, ieškodami, kurioje pusėje esanti Lenkija, su kuria kovėsi kunigaikštis Kunotas savo mergelę Žvaigždutę vaduodamas, iš kurios kunigaikštis Raivedys žmoną parsivežęs.

Vėliau visi mokiniai su mokytojais sugužėjo į Liškiavos Šv. Trejybės bažnyčią, kur mūsų jau laukė gidė. Ji išsamiai papasakojo bažnyčios pastatymo istoriją, vienuolių domininkonų atsiradimą Liškiavoje, išaiškino kiekvieno paveikslo ir freskos, skulptūros simbolinę reikšmę, palydėjo ir į bažnyčios rūsius, kur ekskursijos dalyviai išvydo gausią bažnytinės atributikos ekspoziciją ir, žinoma, ten amžinojo atilsio atgulusius domininkonų vienuolių palaikus. 

Keturių pamokų trukmės ekskursija neprailgo, tik gal kiek žvarbokas vėjas ir kartais purškiantis lietutis sutrukdė mėgautis laiku, leidžiamu ne klasėje prie knygų, o bevaikščiojant po renovuotą Liškiavos vienuolyno ir bažnyčios ansamblį. Manau, kad išvyka nepaliko abejingų ir tik dar kartą įrodė, jog žymiai įdomiau gyvai patirti istoriją, nei skaityti apie ją iš vadovėlio ar žvalgytis po interneto labirintus.

Mokytoja Rita Černiauskienė

 

   Spalio 20 d. pas mus, šeštos klasės mokinius, iš Vilniaus Adomo Mickevičiaus bibliotekos buvo atvykusi dailininkė Kristina Karvelytė, kuri suteikė progą išmokti kurti komiksus. Prieš tai per lietuvių kalbos pamokas perskaitėme Vinco Krėvės padavimą „Daina apie Arą“, kurį ir pavertėme komiksu. Buvo įdomu bei linksma piešti ir rašyti, kuo gaidys puikuojasi, kokia Aro,  galingo paukščio, didžiausia svajonė, kodėl kvaksi antys, ar tokia jau ir graži ta povo uodega. Dailininkė kiekvienam iš mūsų aiškino, padėjo, kaip kuo gražiau ir tiksliau sukurti tai, ką sumanėm. Savo piešinius antspaudavome bibliotekos antspaudu, suklijavome į bendrą knygą, kurią galite surasti gimnazijos bibliotekos skaitykloje. Tai buvo tikrai nuotaikinga pamoka.

Kotryna Černiauskaitė,  6a kl.

 

Spalio 14 d. į spalvingais rudeniniais lapais papuoštą salę sugužėjo  ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriaus vaikučiai. Susirinkome švęsti „Rudenėlio šventės“. Vaikučius pradžiugino šventėje dalyvaujantys svečiai – Rudenėlis (auklėtoja Rūta), Šalna (auklėtoja Onutė), Moliūgėlis (auklėtoja Gražina) ir Kiškutis (meninio ugdymo pedagogė Jurgita). Kadangi Moliūgėlis atėjo į šventę liūdnas, nusiminęs, tai patys mažiausieji vaikučiai jį pralinksmino, atgaivino lietumi.

Ikimokyklinio ugdymo grupės vaikai, pasipuošę daržovių karūnėlėmis, sakė eilėraščius apie daržoves, nuotaikingai šoko ratelyje, žaidė pirštukų žaidimus. Na, o priešmokyklinukai visiems parodė, kaip jie žaidžia pasaką „Ropė“.

Negana to, salėje buvo galima pasigrožėti ir rudens gėrybių parodėle, kurią paruošė patys vaikučiai, padedami tėvelių.

Buvo tikrai šilta ir nuotaikinga šventė, žvarbų rudens rytmetį sušildžiusi tiek vaikučius, tiek auklėtojas.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriaus vedėja Jurgita Večkienė

 

Solidarumo bėgimas yra organizacijos „Gelbėkit vaikus“ (nepolitinė, nevyriausybinė ir nereliginė už vaiko teises kovojanti organizacija) rengiamas projektas, kurio metu, subūrus vaikus bendrai sportinei veiklai, skatinamas solidarumas tarp skirtingų kultūrų, socialinės aplinkos bei įvairaus amžiaus moksleivių. Bėgimo dalyviai ne tik bėgo Solidarumo kilometrus, bet buvo surinkta ir parama vaikų dienos centrus lankantiems vaikams bei berniukams ir mergaitėms augantiems Zambijoje.

Visiems dalyviams buvo įteikti Solidarumo diplomai (už Neabejingumą ir tvirtą ryžtą prisidedant kovoje prieš patyčias Lietuvoje bei padedant Zambijos mažyliams išgyventi).

Dėkojame visiems dalyvavusiems už pastangas padėti vaikams. Į organizacijos „Gelbėkit vaikus“ banko sąskaitą pervedėme 162,45 Eur.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Bingelienė

 

Kaip ir kasmet spalio 5-ąją dieną Merkinės V. Krėvės gimnazijoje vyko netradicinės pamokos mokytojų dienos proga. Dvyliktokai gauna progą vesti pamokas vietoje mokytojų. Tai puiki patirtis ir supratimas, kaip mokytojas jaučiasi prieš klasę. Pasiskirstę kur po du, kur po vieną, abiturientai dėstė pamokas nekasdieniškai: su mįslėmis, galvosūkiais, eksperimentais bei visokiomis įdomybėmis. Nepamiršome ir mūsų mažųjų – jų mokytojus taip pat ėmėsi pavaduoti vyriausieji mokyklos mokiniai.

Atsiliepimų buvo įvairių: vieniems patiko, jautėsi prieš klasę laisvai, o kitus vertė susimąstyti, koks vis dėlto sunkus bei varginantis yra pedagogo darbas. Turbūt todėl paklausti, ar rinktųsi šią profesiją, abiturientai ne daug žodžiavo, o tik traukė pečiais. Mokytojų dienos šventę vainikavo vyriausiųjų mokinių renginys visiems mokytojams – nominacijos. Abiturientai per tiek metų, praleistų gimnazijoje, puikiai atskleidė, kaip mato kiekvieną iš mokytojų savo akimis. Jie taip pat džiaugiasi, jog mokytojams patiko pateiktos skaidrės ir pedagogai galėjo pasijuokti vieni iš kitų. Ši puiki tradicija tęsiasi metai iš metų ir yra nuostabi patirtis vyriausiems mokiniams renkantis profesiją.

Šarūnė Aranauskaitė, IVg kl.

 

Jau tradicija tapusi kuriančių mokinių popietė „Šiandien širdį pasivaikščioti išleisiu...“ aplankė mus ir šį spalvingą rudenį. Vėl visi sugužėjome jaukioje, žvakių liepsnelėse paskendusioje Merkinės V. Krėvės gimnazijos bibliotekos skaitykloje. Šį kartą ji kvepėjo raudonskruosčiais obuoliais. Labai džiugu, kad kiekvienas galėjome pasidalinti savąja kūryba ir atskleisti, ką mums  reiškia ruduo ir skanusis obuolys – sveikatos, meilės, gerumo, dosnumo simbolis. Svajingą susitikimą dar labiau pagyvino mūsų gimnazijos moksleivių atliktos rudeniu kvepiančios dainos. Žinoma, kiekvienas mažasis kūrėjas neliko neapdovanotas mielomis gimnazijos bibliotekininkių paruoštomis prisiminimo dovanėlėmis. Ši popietė  kasmet mums parodo, kad kuriantis žmogus yra vertybė ir niekada nereikia bijoti dalintis savo jausmais, kaip renginio metu viena iš popietės sumanytojų paminėjo, kad skaniausias obuolys yra tas, kurį užauginame savo širdelėse. Taigi labai esame dėkingi ir savo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojoms, ir muzikos mokytojui, ir renginio organizatorėms, bibliotekininkėms. Nekantriai lauksime kito rudens. Nežinia, kuo jis kvepės?           

 Modesta Čaplikaitė, IIag kl.

 

Rugsėjo 29 d. Merkinės V. Krėvės gimnazijos mokiniai turėjo galimybę giliau pažinti vieną iš meno sričių – kiną. Atvykęs žymus Lietuvos kino operatorius A. Mikutėnas jaunimui papasakojo kino atsiradimo istoriją, atskleidė dažnai paprastam žmogui nežinomas filmavimo subtilybes, kaip keičiant apšvietimą, galima pakeisti paties žmogaus charakterį. Taip pat leido atsiskleisti salėje sėdintiems būsimiems operatoriams arba dar tik augantiems aktoriams. Antroje renginio dalyje gimnazistai stebėjo G. Beinoriūtės režisuotą filmą „Pokalbiai rimtomis temomis“, supažindinantį jaunimą su patyčiomis, palūžusių vaikų istorijomis ir jų ryšiais su pačiu savimi.

Enrika Lubaitė, Ig kl.

 

Tradiciškai Europos kalbų diena buvo pažymėta ir mūsų gimnazijoje. Visą savaitę  (rugsėjo 19-26 d.) gimnazijoje organizuojamas renginių ciklas – vyko užsiėmimai bei edukacinė veikla. Mokytojai vedė pamokas, skirtas Europos kalbų dienai, diskutavo su mokiniais apie šios dienos reikšmę. Penktos klasės mokiniai  „augino“  Kalbų medį, ant kurio šakelių sukabino įvairiaspalvius lapus su  gražiausiais lietuviškais ir angliškais žodžiais. 6-7 klasių mokinių veikla – indoeuropiečių kalbų šeimos pristatymas.  Mokiniai, padedami lietuvių kalbos mokytojų,  paruošė informatyvius pristatymus, patys aktyviai dalyvavo netradicinėje pamokoje. 8–I gimnazijos klasės mokiniai atliko tiriamąjį-kūrybinį  darbelį – rinko rusiškas mįsles, gretino jas su panašią reikšmę turinčiomis lietuviškomis mįslėmis, jas iliustravo, ruošė skaidres bei  pristatė klasės draugams. II-IV klasių gimnazistai nuotaikingai dalyvavo viktorinoje „European day of languages“. Viktorinos klausimai buvo įdomūs, tačiau nelengvi. Dalyviai  pripažino, jog kalbų mokėjimas yra vienas svarbiausių šiuolaikiško žmogaus bruožų.

Mokytoja Audronė Streikuvienė

 

Rugsėjo 9 d., penktadienį, keletas mūsų gimnazijos mokinių bei mokytojų kartu su gimnazijos direktore vyko į Lietuvos Respublikos Prezidentūrą. Prezidentūroje buvo apdovanojami ir pagerbiami visi Lietuvos mokyklų žaidynių prizinių vietų laimėtojai. Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikino visus atvykusius ir džiaugėsi, kad šiose žaidynėse dalyvauja didelė dalis Lietuvos mokyklų. Kadangi mūsų gimnazijos sportininkai Lietuvos mokyklų žaidynių kaimo vietovių gimnazijų, vidurinių mokyklų grupėje 2015-2016 mokslo metų žaidynėse iškovojo 1-ąją vietą, gimnazijai buvo įteikta įspūdinga taurė ir piniginis čekis, sporto inventoriui įsigyti. Šventėje dalyvavę mokiniai: Justina Bolytė (IIIg kl.), Emilija Mikalonytė (IIbg kl.), Edvinas Plutulevičius (8kl.), Justina Žitkutė (7kl.), Ugnė Lukšytė (7kl.), Dovydas Kaškonas (7kl.), šaunusis mokyklos kūno kultūros mokytojų trejetas: Valdas Lukšys, Linas Nekrošius, Tomas Barysas ir, žinoma, gimnazijos direktorė Regina Sakalauskienė.

Emilija Mikalonytė, IIbg kl.