Renginių
archyvus
rasite čia
2017 – 2018 m. m.
Balandžio 10
dieną gimnazijoje vyko 1 – 4 klasių I turo pradinių klasės mokinių
„Šviesoforo“ konkursas. Visos klasės turėjo atlikti viktorinos
užduotis. „Šviesoforo“ būrelio mokiniai visiems priminė, kaip
teisingai nešioti atšvaitus, kaip saugiai pereiti gatvę. Visų klasių
mokiniai parodė puikias teorines žinias, todėl kiekvienas gavo
asmeninę dovanėlę, o kiekviena klasė – padėką.
Balandžio 20
dieną mūsų mokiniai: Gabija, Anupras, Mindaugas ir Nojus dalyvavo
Varėnoje pradinių klasių mokinių varžybose „Šviesoforas“ II turo
varžybose. Mokiniai parodė ne tik puikias teorines saugaus eismo
žinias, bet ir praktinius įgūdžius: turėjo teisingai pereiti per
pėsčiųjų perėją, šviesoforu reguliuojamą perėją. Buvo daug
džiaugsmo, jaudulio ir susirūpinimo. Užėmė IV vietą, o kiekvienas
dalyvis gavo padėką ir dovaną.
Mokytoja Marytė
Padalskienė
Balandžio 24 dieną
gimnazijoje vyko „Matematikos diena“. Ši disciplina tą dieną buvo
integruota į visų dėstomų dalykų pamokas. Diena prasidėjo renginiu
„Pusryčiams matematika“ (projektas „Mokomės mokyti(s)
matematikos“). I – II gimnazijos klasių mokiniai rinkosi į sporto
salę, kur jų laukė įdomios matematikos užduotys. Visiems kilo
klausimas: ar tu gali teisingai suskaičiuoti? Todėl teko
pasitikrinti. Atlikdami įvairiausius matematinius veiksmus, mokiniai
galėjo atspėti draugo gimimo datą. Žaidimas „Ratas apsisuka“
išjudino visus. Susiskirstę į penkias komandas, į vieną iš trijų
apskritimų mokiniai turėjo nukeliauti užrištomis akimis ir surinkti
taškus. Susumavus visų komandų surinktus taškus, buvo apskaičiuotas
taškų vidurkis. Po to komandos stojo prie baudų metimo linijų ir
stebėjo, kieno „taikliausia“ akis. Kiekviena komanda apskaičiavo
savo pataikymo tikimybes ir palygino su kitų komandų rezultatais.
„Pusryčius“ baigėme užduotimi „Paslaptingos gyvenimo datos“. Visus
pradžiugino gautas vienodas ir, svarbiausia, teisingas rezultatas.
5 – 6 pamokų metu
aktų salėje 5 – 8 klasių mokiniams vyko popietė „Matematikos
įdomybės“. Iš „Vienetukų“ šalies į gimnaziją atvykęs karalius su
savo mokslininkais–Ig klasės mokiniais – pateikė labai įdomių,
judrių, suktų ir netgi dainingų matematinių užduočių. Vieni dirbo
labai rimtą komandinį darbą, kiti (sirgaliai) – piešė, dainavo ir
sprendė mokslininkų pateiktas užduotis. Visi buvo įvertinti
padėkomis ir dovanėlėmis. Tikimės, kad mokiniai ir kitais metais bus
tokie aktyvūs.
Gimnazijos
matematikos mokytojos
Balandžio 13
d. Merkinės Vinco Krėvės gimnazijoje buvo švenčiama Tarptautinė
vaikų knygos diena. Šiais metais į svečius pasikvietėme Vilniaus
apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos bibliotekininkų
komandą bei vaikų knygų rašytoją Tomą Dirgėlą.
Labai
lauktas renginukas prasidėjo vienu metu ir gimnazijos aktų salėje,
ir bibliotekos skaitykloje. O kas ten vyko? Smalsu? 2-4 klasių
mokinukai ir jų mokytojai galėjo artimiau pabendrauti su vienu iš
populiariausių lietuvių rašytojų vaikams, jauniesiems skaitytojams
puikiai pažįstamu iš knygų apie smagiuosius detektyvus Domą ir Tomą
– Tomu Dirgėla. Itin kūrybiškai buvo pristatyta septintoji autoriaus
knyga „Lukas Šiaudelis deda iš viršaus“, skirta krepšinio fanams ir
visiems siekiantiems svajonių. Linksmi ir nuotaikingi pokalbiai su
mokiniais, mokytojais ir kitais šventės dalyviais tęsėsi ilgiau nei
valandą, bet iš emocingų veidų išraiškų buvo lengva nuspėti, kad tai
galėtų tęstis dar gerokai ilgiau. Visiems buvo įdomu susipažinti
su šios knygos herojumi Luku, kuris kas antrą dieną vaikšto basas,
pusryčiams valgo sumuštinius su dešros nuotrauka ir turi žiurkę,
kuri nuolat sugriaužia jo namų darbus. Tomas Dirgėla pasakojo apie
save, diskutavo su moksleiviais įvairiausiais klausimais. O
svarbiausia –surengė kamuolio mušinėjimo varžybas, kuriose
dalyvauti pasirengę mokinukai per vieną minutę turėjo kuo daugiau
kartų mušti kamuolį į grindis. Nugalėtoja tapo 4 klasės mokinė
Otelija, kuriai ir atiteko puikus prizas – krepšinio kamuolys.
Paskelbus nugalėtoją, vaikai galėjo sudalyvauti „spaudos
konferencijoje“ ir užduoti rašytojui įvairiausių klausimų.
Tomo nuomone, pasaulį nuo liūdesio gali išgelbėti tik vaikai ir
juokas. Todėl jauniesiems skaitytojams jis ir dovanoja savo knygas.
Tuo pat metu skaitykloje vyko kita veikla – bibliotekininkė
Svetlana ir dailininkė Kristina pirmos klasės mokiniams vedė
edukaciją „Prisijaukinkime pasaką“. Vaikai, paklausę pasakos
„Debesėlis ieško vardo“, vėliau patys galėjo ją nupiešti ir savo
pasakojimą pamatyti Kamishibai teatre.Po
edukacijos ir susitikimo, vaikai
išbandė virtualios
realybės akinius.
Vos tik pasibaigus
susitikimui į biblioteką vienas po kito skubėjo vaikai, prašydami
Tomo knygelių. Taigi labai džiaugiamės, kad šiemet Tarptautinę vaikų
knygos dieną šventėme kartu su rašytoju T. Dirgėla ir kolegomis iš
A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos, kurie mums pagelbėja jau ne
pirmą kartą. Už tai esame labai dėkingi jiems.
„Knyga vaikams –
tai pagarba mažųjų didybei. Tai pasaulio sukūrimas vis iš naujo,
toji žaismingai graži rimtybė, be kurios viskas, taip pat ir vaikų
literatūra, tėra tuščias reikalas“ (ištrauka iš 2018 metų
Tarptautinės vaikų knygos dienos latvių rašytojos Inese Zandare
„Knygoje mažas yra didelis“ kreipimosi).
Bibliotekininkės Laima ir Margarita
Modesta Čaplikaitė (IIIg klasė) ir ją
konsultavusi mokytoja Rita Černiauskienė balandžio 5–7 dienomis vyko
į Vilnių, kur dalyvavo jubiliejiniame 50-ajame Lietuvos mokinių
jaunųjų filologų konkurse. Nuo 1965-ųjų metų vykstančiuose
savotiškuose filologų atlaiduose susirinko net 102 mokiniai iš 37
Lietuvos savivaldybių. Modestai teko garbė atstovauti ne tik
Merkinei, bet ir visam Varėnos rajonui. Beje, Modesta jau šiame
konkurse antrąjį kartą. Ji pateikė savo eilėraščių rinkinį
„Beieškant“ Poezijos sekcijai, kur jos darbus vertino ir dvi dienas
aptarinėjo poetai Donatas Petrošius, Ričardas Šileika ir rašytojas,
Vilniaus universiteto docentas dr. Regimantas Tamošaitis.
Trys dienos Vilniuje pralėkė kaip
intensyvus pavasariškas vėjas: išklausyta rimta, griežta ir netgi
pagiriamoji kritikų kalba, prisirašyta daug vertingų patarimų,
pabendrauta su draugais ir draugėmis iš ankstesniųjų metų. Nuostabų
šeštadienio rytą aplankyti Vilniuje ir signatarų namai, kur
apžiūrėtas Vasario 16-osios aktas, parašyti linkėjimai Lietuvai.
Konkurso atidarymas ir uždarymas vyko renovuotoje Lietuvos
nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, o filologinės pratybos
buvo organizuotos Vilniaus Simono Daukanto gimnazijoje.
Į namus grįžome laimingos,
pasisėmusios naujų minčių ir idėjų ateinantiems metams. O gal jau
laikas ir kitą sekciją išbandyti, ir daugiau merkiniškių į filologų
liūną įtraukti.
Mokytoja Rita Černiauskienė
Kovo 19 – 25 dienomis
prie devintą kartą organizuojamos „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ 2018“
kartu su didžiąja dalimi Lietuvos ugdymo įstaigų bei pusė šimto
partnerių ir palaikančių organizacijų, siekiančių toliau keisti savo
bendruomenių ir visos visuomenės nuostatas dėl patyčių ir mokytis
tinkamo reagavimo į jas, prisijungė ir mūsų gimnazija.
Pradinių klasių mokiniai kartu su
mokytojais lankėsi Merkinės miestelio bibliotekoje. Bibliotekininkė
Virginija Plutuliavičienė vaikus ne tik supažindino su draugišku
internetu, bet ir papasakojo apie jame slypinčius pavojus. Dalis
mokinių atliko
kampanijos „Už saugią Lietuvą“, bendradarbiaujančios su „Vaikų
linija“, pristatytą virtualų testą „Įveik patyčias“, kuris padėjo
atpažinti netinkamą elgesį ir pasitikrinti, ar teisingai reaguojama
į patiriamas ar stebimas patyčias.
Visus bendruomenės narius sujaudino
žiūrėtas filmas „Gerumo stebuklas“. Filmas
leido
iš šalies pamatyti ne tik itin nemalonią tikrovę, susijusią su
vaikais, patyčiomis mokykloje bei psichologiniu smurtu, bet ir
suvokti draugystės, šeimos, meilės ir gerumo svarbą.
Šių metų „Veiksmo savaitės“ šūkis –
„Kurią pusę pasirinksi tu?“, todėl užsiėmimų metu mokinius skatinome
nelikti abejingiems ir pasirinkti tą pusę, kuri rodo nepritarimą
patyčioms, palaiko ir draugiškai bendrauja su patyčias patiriančiais
žmonėmis ir taip stabdo patyčių paplitimą. Teisingai pasirinkti
padeda ir gimnazijos bendruomenės narių dalyvavimas Olweus
programos kokybės užtikrinimo sistemos (OPKUS) diegime (programą
įgyvendina Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras).
Socialinė pedagogė Birutė Čaplikienė
Kovo 9 dieną grupelė IVg klasės
mokinių dalyvavo rajoninėje viešųjų kalbų konferencijoje, skirtoje
Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui, o kartu ir Lietuvos
Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Renginys vyko
Varėnos ,,Ąžuolo“ gimnazijoje. Konferencijoje dalyvavo visų trijų
rajono gimnazijų (Varėnos ,,Ąžuolo“, Merkinės V. Krėvės ir
Valkininkų) gimnazistai. Keturios mūsų gimnazijos mokinės (Emilija
Rožankevičiūtė, Roneta Saveiskytė, Inesa Sinkevičiūtė ir Gabrielė
Lukšytė) šios konferencijos metu kalbėjo itin šiai dienai
aktualiomis temomis. Klausydamiesi Emilijos viešosios kalbos
nelikome abejingi dar 16 a. J. Radvano aprašytam Lietuvos
kraštovaizdžiui. Roneta ir Inesa kalbėjo apie tai, ką išgyvena
žmogus, patekęs į ribinę situaciją. Merginos nagrinėjo B. Sruogos ir
J. Biliūno kūrybą. O Gabrielė kalbėjo skaudžia ir šiandienai itin
artima tema – ji, nagrinėdama S. Nėries kūrybą, aptarė, ką išgyvena
tėvynę praradęs žmogus.
Klausydami kitų pranešėjų kalbų
išgirdome nemažai svarbių faktų apei tautos istoriją, valstybės
modernėjimą. Įdomu buvo klausytis Valkininkų gimnazistų pranešimų
apie J. Jablonskio veiklą ir pamąstymų, kas gi gresia spausdintam
žodžiui.
Konferencija buvo labai prasminga.
Pagilinome jau turimas žinias, pasisėmėme išminties iš lietuvių
autorių kūrybos. Įdomu buvo išgirsti ir jaunų žmonių požiūrį į dabar
vykstančius procesus. Namo grįžome įkvėpti meilės gimtajam kraštui
ir pasiryžę visada būti savo šalyje.
,,...mes turime išklampoti tiek purvo
ir absurdo, kad pareitume namo. Ir mes nieko neturime, kas mus
vestų, vienintelis mūsų vedlys – namų ilgesys“ (Herman Hesse).
Mokytoja Asta
Tarailienė
Kovo 7 dieną abi
pirmosios gimnazijos klasės trečiąją pamoką leido Dzūkijos
nacionalinio parko ir Čepkelių gamtinio rezervato direkcijos
Merkinės lankytojų centro „Šalcinio“ svetainės parodų salėje. Šiuo
metu joje eksponuojama
profesoriaus KrzysztofoHejke (Lenkija)
fotografijos darbų paroda „Paskutiniai mano sutikti Europos
dreviniai bitininkai”. Neįtikėtinai jauku buvo sėdėti salėje ir
jaustis, tarsi būtum patekęs į patį mišką, juolab kad pamokos tema
„Sakmės iš Merkinės apylinkių“ labai tiko tokiai aplinkai.
Patogiai įsitaisę, gimnazistai pradėjo
porinti sakmes, kurias patys užrašė iš žmonių arba surado įvairiose
knygose, o dauguma, žinoma, ieškojo istorijų internete ir, laimei,
rado. Klausėmės Roko Šidlausko ir Gabrielės Baliūnaitėsnet dviejų
panašių versijų apie Merkinės miesto kilmę, kuri šiek tiek sapno ir
kalno motyvais priminė Geležinio vilko mitą. Lukas Jauneika pasekė
sakmes apie Šarūno ir Balyno kalnus, Agnė Baltulionytė pasidalijo
sakme apie Vilkiautinio kaimą, kuriame ji pati gyvena. Diana
Jakavonytė perskaitė internete rastas sakmes apie Kascinio ir Glėbo
ežerus, o RugileiUlbinaitei rūpėjo pasidalinti irgi internete rasta
sakme apie „Mergežerio kaimą“, iš kurio kilusi jos mama.
NedasSkorpus perskaitė irgi internete rastą sakmę „Velnio akmuo
šalia Nemuno“, nors tai netoli Kauno aprašytas esantis akmuo, bet
merkiniškiams tokia sakmė labai tiko, nes Nemunas irgi per Merkinę
teka.
Gabija Dirsytė susirado labai įdomią
mitologinę sakmę apie moters sukūrimą, kadangi jos vienas iš dalyvių
buvo šuo, tai sakmės komentaras labai netikėtas – moteris slankioja
paskui vyrą tarsi šuo. Visi linksmai pasijuokė, nusistebėjo tokia
kūrėjų fantazija ir klausė toliau. Kamilė Daugevičiūtė, Viktorija
Jankeliūnaitė, Laura Volungevičiūtė pasirinko pasekti mitologines
sakmes apie vėją, nuneštą piemenį ir laumes.
Apie bulves kabliuojančią laumę, beje,
sekė ir Ignas Šambaras. Labai džiugu, kad šią sakmę jis užrašė iš
savo senelio. Smagu, kad Dzūkijoje dar yra žmonių, pamenančių tokių
gražių mitologinių tekstų. Labai nustebino ir nudžiuginio Miglė
Krutulytė, kuri kaip tikra tautosakos rinkėja apėjo net keturias 86
– 94 metų pateikėjas ir iš merkiniškės Bronės Tamulevičienės užrašė
sakmę apie Kukumbalį. Gražia dzūkiška tarme užrašė, o net nelabai
gražų keiksmažodį, kuriuo savo tekstą papuošė pateikėja, Miglė
pakeitė „padabnesniu“.
Mokytojai beliko tik pasidžiaugti, nes
pamokos metu buvo išklausyta 13 skirtingų istorijų, nukėlusių į
paslaptingą mitologinį pasaulį ir priartinusių jį iki mūsų dienų. O
kad patys mokiniai pasijustų sakmių kūrėjais, mokytoja davė užduotį
grupėmis sukurti po sakmę apie tokius Merkinės apylinkėse esančius
vietovardžius: Netiesų kaimas, Gudaraistis, Kurmiškės ir Čikčiriko
kalnas. O štai čia ir atsivėrė žinios bei mokinių gebėjimai. Jų
sektose sakmėse dalyvavo ir mitologinės būtybės, ir bajorai, ir
kitataučiai, ir net šiuolaikinis lietuvis, pavarde Čikčirikas.
Pamoka praėjo greitai. Visi liko
patenkinti girdėtais ir skaitytais tekstais, gautais solidžiais
įvertinimais, o „Šalcinio“ svetainėje ant sienų kabantys į medžius
su virvėmis ir geiniais bekopiantys bitininkai iš buvusių LDK žemių
(Gudijos, Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos) tarsi papildė mitologinių
sakmių klausytojų gretas. Ką gali žinoti – gal ir kūrėjų...
Mokytoja Rita
Černiauskienė
Kovo 6 dieną
mūsų gimnazijoje vyko lituanisčių organizuota smulkiosios tautosakos
popietė „Išmintinga galva – trumpa kalba“, skirta Lietuvių kalbos
mėnesiui. Joje dalyvavo 5 – 7 klasių mokiniai ir jų komandos: „Lapė
snapė“ – penktokai, „Ananasiukai“ – šeštokai ir „Patarliukai“ –
jungtinė 7a ir 7b klasių komanda. Vaikai pristatė savo komandos
pavadinimus, dėliojo patarlių dėliones, ieškodami duotoms patarlėms
deramų baigmenų, sprendė mįsliaraktį, kuris, pasirodo, ir buvo
sunkiausiai įkandama užduotis. Kol komandos piešė gautas patarles,
klasės turėjo pasakyti po vieną skaičiuotę ir įminti jiems užmintas
mįsles. Tokiu būdu jie uždirbo savo komandoms papildomus balus.
Komandos
nupieštus piešinius pristatė komisijai ir dalyviams, o šie turėjo
atspėti, kokia patarlė pavaizduota. Paaiškėjo, jog „Lapė snapė“
piešė „Mokslo šaknys karčios, o vaisiai saldūs“, „Ananasiukai“
visiems gerai žinomą patarlę „Verkia duonelė tinginio valgoma“, o „Patarliukai“
– „Draugą nelaimėje pažinsi“. Po to komandoms teko dar vienas
iššūkis – išklausyti paukščio balso, perskaityti jo garsų
pamėgdžiojimą ir įspėti, koks tai paukštis. Čia laimė šypsojosi tik
„Lapės snapės“ vaikams, nes jie visai neseniai per lietuvių kalbos
pamokas mokėsi smulkiąją tautosaką. O kai jau komandos labai gražiai
paaiškino duotus frazeologizmus, komisijai beliko suskaičiuoti balus
ir paskelbti nugalėtojus.
Kol buvo
skaičiuojami balsai, improvizatorėsRugilėSinkevičiūtė (6 kl.) ir
Kamila Antanevičiūtė (7a kl.) atliko pratimą „Atspėk patarlę“.
Nuvilnijus salės juokui iš improvizuoto dialogo, komisija paskelbė,
jog smulkiosios tautosakos popietėje laimėjo „Lapė snapė“, antrieji
buvo „Ananasiukai“ ir trečiąja vieta tenkinosi „Patarliukai“.
Popietė praėjo
greit, bet galvas pasukti joje reikėjo ne vienam. 5 – 7 klasių
mokiniai įsitikino, jog tautosakos aruodai neišsemiami, o liaudies
išmintis nepabaigiama.
Mokytoja Rita
Černiauskienė
Švęsdami Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmetį 7a ir 7b klasių
mokiniai vasario 20 dieną lankėsi Kaune. Kelionė prasidėjo nuo
Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros. Dalyvavome edukacinėje
programoje, gerokai papildėme savo jau ir taip neprastas istorines
žinias. Apžiūrėjime parodą „100 reikšmingiausių pirmosios Lietuvos
Respublikos įvykių“, grožėjomės ledo skulptūromis Prezidentūros
kieme, pabuvojome Prezidento A. Smetonos kabinete, pobūvių salėje.
Ne vienam teko laimė ir išbandyti radijo diktoriaus darbą, padirbėti
tarpukario paštininku.
Didžiuodamiesi savo šalies praeitimi, jos istorija, pasižadėję
visada likti ištikimais lietuviais, patraukėme Tado Ivanausko
zoologijos muziejaus link. Ten mūsų jau laukė energinga edukatorė
Lina, kuri visus tarsi uždegė meile gamtai ir gyvūnams. Visi šios
moters pasakojimai buvo persipynę su jos asmenine patirtimi.
Pasirodo, ji girdėjusi ir buivolų riksmus, regėjusi dramblį, buvusi
šalia vilkų irštvos... Vaikštinėjome po muziejų, atlikome mums
skirtas užduotis, klausėmės įdomių edukatorės pasakojimų.
Vakarop, pasiekę namus, buvome gerokai pavargę, tačiau labai
laimingi. Rekomenduojame ir savo draugams apsilankyti tiek
Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje, tiek Tado Ivanausko
zoologijos muziejuje. Patikėkite, tikrai nepasigailėsite.
7 klasių auklėtoja
Asta Tarailienė
Vasario 15 d.
20 val. visi rinkomės į naktį mokykloje „Aš tikrai myliu Lietuvą“.
Ypatingosios
Vasario 16-osios Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos bendruomenė kartu
mokykloje laukė visą naktį. Pasirengimas Lietuvos šimtmečiui sutelkė
visus: mokinius, pedagogus, darbuotojus, mokinių tėvus. Kiekviena
klasė – augino šimto gerų darbų ąžuolus. Naktį pradėjome
įkvepiančia Marijono Mikutavičiaus daina „Aš tikrai myliu Lietuvą“
bei gerų darbų pristatymu. Užgniaužę kvapą stebėjome dokumentinio
filmo „Trispalvis“ kadrus, entuziastingai dalyvavome liaudiškoje
vakaronėje, klausėmės, ką apie valstybės kūrimosi kelią byloja mūsų
senoliai. Daug emocijų sukėlė labai sėkmingi jaunųjų talentų
debiutai. Sukdamiesi tautinių šokių pynėje, iš visos širdies
traukdami patriotines dainas jautėmės tokia tvirta ir vieninga
šeima, kuri kartu liudijo apie didelę meilę savo gimtajai šaliai.
24.00 val. giedodami Tautišką giesmę be galo didžiavomės, kad esame
Lietuvos piliečiai ir, kad Lietuvos ateitis – mūsų rankose.
Smagu buvo
išgirsti žodžius: „Nepamirštama šventė“.
Buvo labai
stipru! MES TIKRAI MYLIM LIETUVĄ!
Gruodžio 6 d.
mūsų gimnazijos Ig klasių komanda dalyvavo
respublikinio projekto „Pažink valstybę“ baigiamajame etape, kuris
vyko Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijoje. Čia turėjome pristatyti savo pasirinktos problemos
sprendimo procesą, veiklas ir pasiektus rezultatus: kokie sunkumai
iškilo, ką pavyko padaryti, kokie įspūdžiai įgyvendinus veiklas savo
rajone. Savo atliktus darbus kartu su mumis pristatė komandos iš
Varėnos r. Valkininkų gimnazijos, Švenčionėlių progimnazijos,
Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos, Vilniaus J. I. Kraševskio
gimnazijos ir Zarasų r. Juozo Gruodžio gimnazijos. Buvo įdomu
susitikti ir pabendrauti su LR Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos viceministre, Vaiko teisių apsaugos skyriaus
specialistais, išgirsti, kokį svarbų darbą mes pasirinkome. Maloniai
nuteikė šiltas priėmimas, dalykiškas bendravimas ir simbolinės
dovanėlės.
Mokytojas Eimantas Vitkauskas
2017 m. gruodžio 1d.
Kėdainiuose vyko mokinių, mokytojų ir visuomenės sveikatos
priežiūros specialistų konkurso „Sveikuolių sveikuoliai“ II etapas.
Konkurse dalyvavo komandos iš dvylikos savivaldybių: Alytaus,
Birštono, Druskininkų, Kalvarijos, Kėdainių, Kauno, Kazlų Rūdos,
Marijampolės, Lazdijų, Prienų, Vilkaviškio, Varėnos.
Mūsų gimnaziją
atstovavo rajoninio konkurso nugalėtoja 8 klasės komanda „Stipronautai“:
Justina Žitkutė, Ugnė Lukšytė, Austėja Keršytė, Dovydas Kaškonas,
Uosis Fialkovskis, Emilija Garškovaitė, mokytojas Tomas Barysas bei
visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Genovaitė
Balciukevičienė. Užimta garbinga III – oji vieta. Visi apdovanoti
medaliais.
Visuomenės sveikatos
priežiūros specialistė Genovaitė Balciukevičienė
Mūsų gimnazijos visi antros klasės mokinukai spalio ir lapkričio
mėn. dalyvavo Varėnos sporto centro baseine pirmą kartą
organizuotame projekte „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje -
2017“. Projektą koordinuoja ir administruoja Lietuvos plaukimo
federacija, o finansuoja Kūno kultūros ir sporto departamentas bei
Švietimo ir mokslo ministerija. Varėnos
sporto centro baseine vykdymas pradėtas pirmą kartą,
bendradarbiaujant su Lietuvos plaukimo Federacija. Programoje
dalyvavo 13 vaikučių. Dauguma jų pramoko plaukti ir tuo labai
didžiuojasi. O, jeigu kuris dar netvirtai laikosi ant vandens, tai
dėka šių pamokėlių žinos, kaip elgtis vandens telkinyje. Labai
patenkinti tėveliai, o ypač antrokai, kad jiems nusišypsojo tokia
laimė dalyvauti mokymo plaukti programoje.
Mokytoja Zita
Kulakauskienė
Lapkričio 16
dieną daugelyje pasaulio šalių yra minima Tarptautinė tolerancijos
diena. Tolerancija mus moko pakantumo, įpareigoja į pasaulį, jo
įvairovę žvelgti kitaip – atvirai, plačiai, suvokiant, kad esame
unikalūs savo skirtingumu, kultūrų, požiūrių įvairove.
Šios dienos
paminėjimui kasmet pasiūlomas vis kitoks simbolis. Šiais metais
pasirinkta – RANKOS. Juk rankos ypatingos: jos kuria mūsų ateitį,
ištiesia pagalbos ranką, šluosto ašaras, glosto nuskriaustąjį,
nutiesia tiltus į draugystę… Skaudžios istorinės atkarpos atskleidė,
kokie svarbūs ir reikšmingi gali būti rankomis atlikti darbai – jos
gali tapti negailestingomis visa ko griovėjomis, naikintojomis…
2017-2019 mokslo
metais mūsų gimnazijos bendruomenė dalyvauja tolimesniame patyčių
prevencijos programos etape – siekiant OLWEUS mokyklos vardo – ir
diegia Olweus programos kokybės užtikrinimo sistemą (OPKUS), kurios
diegimo metu daug kalbama apie patyčių prevenciją, draugiškumą,
toleranciją.
Tolerancijos dienai
pradėjome ruoštis prieš savaitę: klasių valandėlių metu su mokiniais
buvo diskutuojama ir aiškinamasi žodžio ,,tolerancija“ reikšmė,
aptarti nepakantumo, netolerancijos atvejai, ruošiamasi akcijoms.
Lapkričio 16 dienos
rytą mokinių tarybos nariai, primindami tolerancijos svarbą, visiems
gimnazijos bendruomenės nariams segė emblemas. Pradinių klasių
mokiniai, akcijos „Būk mano draugu“ metu, stengėsi surasti draugų
tarp vyresnių klasių mokinių. 5 – 7 klasių mokiniai apie toleranciją
išsakytas mintis suklijavo į mozaiką. Merkinės miestelio
bendruomenės narius būti tolerantiškais kvietė 8 klasės mokinės.
Vyresnių klasių mokiniai istorijos pamokų metu išklausė mokytojo
Eimanto Vitkausko pasakojimų apie pačius reikšmingiausius istorinius
momentus, kuomet tautoms, istorinėms asmenybėms itin stigo pakantumo
ir tolerancijos, buvo aptarti istoriniai įvykiai, analizuojama
kokias žiaurias pasekmes gali sukelti netolerancija, priešiškumas
kitam, kitokiam. Tolerancijos dieną paminėjo ir ikimokyklinio bei
priešmokyklinio ugdymo grupių ugdytiniai. Juk kuo anksčiau vaikai
supras ir žinos tolerancijos žodžio reikšmę, tuo daugiau
tolerancijos, supratimo bus mūsų visuomenėje.
Norint išlaikyti
toleranciją, reikia pradėti kiekvienam nuo savęs ir stengtis ją
prisiminti net tik per Tarptautinę tolerancijos dieną. Nepamirškime
– Tolerancija yra mūsų pačių rankose.
Socialinė pedagogė
Birutė Čaplikienė
Lapkričio 10 d. Iag ir Ibg klasių mokiniai, vykdydami respublikinio
projekto „Pažink valstybę“ nuorodas, susitiko su Varėnos rajono meru
A. Kašėta, Varėnos rajono savivaldybės Ekonomikos ir turizmo
skyriaus vyr. specialiste Egle Stirbiene ir Alytaus teritorinės
darbo biržos Varėnos skyriaus projekto „Atrask save“ su jaunimu
dirbančia specialiste – koordinatore Janina Speteliūniene.
Diskutuojant buvo sprendžiama aktuali problema – nedarbas rajone.
Pasijutome labai svarbūs, nes buvome atidžiai išklausyti, o mūsų
nuomonė – išgirsta.
Mokytojas Eimantas Vitkauskas
Lapkričio 10 d. priešmokyklinukai svečiavosi pas
gaisrininkus. Apžiūrėjome atidžiai gaisrininkų automobilį – jame
tiek įrangos! Dar pasimatavome šalmus, matėme specialius batus,
pirštines, reples. Stebėjime, kaip greitai apsirengia gaisrininkas,
klausėmės, kaip veikia racija, sirena, švyturėliai. Visi pasėdėjome
gaisrininkų automobilyje! Beveik visi vaikai nusprendė užaugę tapti gaisrininkais. Ačiū gaisrininkams Gedeminui ir Kęstui už
įdomią ekskursiją.
Grupės pedagogė Jurgita
Žvarboką lapkričio
9-osios dieną Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos 5-os klasės mokiniai,
lydimi auklėtojos Ritos Černiauskienės ir bibliotekininkės Laimos
Čaplikienės, lankėsi gretimame Lazdijų krašte. Kelionė prasidėjo
pačiuose Lazdijuose krašto muziejuje. Čia mus pasitiko šilta vilnone
skara apsigaubusi muziejininkė Vilma Busilaitė ir pakvietė užeiti į
senovinę gimnazijos klasę. Mat Lazdijų krašto muziejuje tarpukaryje
veikė Seinų „Žiburio“ gimnazija, vadovaujama Motiejaus Gustaičio.
Jaukiame kambarėlyje sėdi gimnazijos direktoriaus poeto M.
Gustaičio lėlė, trim eilėmis sustatyti senoviniai juodi suolai, ant
kurių sumerktos žąsies plunksnos ir padėti juodo rašalo buteliukai.
Penktokėliai iškart susėdo į senovinius suolus ir įdėmiai klausė
naujosios jiems nepažįstamos mokytojos.
Tokiu būdu kartu su
vaikais nusikėlėme į labai senus laikus, į 1864-uosius, kai Lietuva
priklausė dar carinei Rusijai ir kai po 1863-iųjų metų sukilimo buvo
uždrausta lietuviška spauda. Prasidėjo edukacinė programa „Slapta
mokykla“. Tiesa, ne visada kantriai, bet gana dėmesingai klausėmės
pasakojimų apie knygnešius, apie daraktorius, karts nuo karto
užmesdami akį į kampe padėtą maišą su žirniais, ant kurio vis buvo
pagrasinama, jog teks paklūpėti, jei kuris nors mokinukas
nesiklausys mokytojos. Gavome pamėginti paskaityti ir iš senovinės
maldaknygės, mėginome įveikti ir sunkiai suprantamą „graždanką“ –
raštą, kai lietuviški žodžiai buvo parašyti rusiška abėcėle.
Susidarė įspūdis, jog iš tiesų skaitome išprievartautą kalbą.
Mokytoja vaikams išdalino suliniuotus lapelius ir liepė parašyti
savo vardą ir pavardę ir dar, ką tik širdis geidžia, su juodu rašalu
ir žąsies plunksna. Stropiai kibome į darbą ir ši užduotis buvo
greit įveikta – žinoma, ne visiems vienodai sekėsi.
Užbaigę pamoką ir
išgirdę mokytojos skambinamą varpelį, sugužėjome ir likusių buvusios
gimnazijos kambarių aplankyti. Mums buvo papasakota trumpa Lazdijų
krašto istorija, apžiūrėjome miesto herbą, o labiausiai visų akį
patraukė dantisto kėdė „Baltasis perlas“. Tokia ne visai patogi
kėdutė buvo greit ir išbandyta. Tada iškart visi nuskubėjome į
antrąjį aukštą, kur visa dviejų kambarių, primenančių „karstą“,
erdvė yra skirta poetės Salomėjos Nėries, 1928 – 1931 metais
dirbusios „Žiburio“ gimnazijoje, atminimui įamžinti. Vėl, žinoma,
išbandyti garsiojo kambario-„karsto“ pinti krėslai ir stropiai
apžiūrėtos poetės „įmintos“ „Pėdos smėly“ – taip išmoningai ir
subtiliai muziejininkai įamžino 2-ojo poetės rinkinio, sudaryto
Lazdijuose, atminimą.
Atsisveikinę su
svetingomis šeimininkėmis mokytoja Vilma Busilaite ir direktore
Diana Plediene, keliavome toliau po Lazdijų apylinkes. Pirmiausia
aplankėme kovingųjų jotvingių praeitį menantį aukštą ir platų
Rudaminos piliakalnį, ant kurio stovėjusioje pilyje XIII amžiuje,
kaip spėjama, galėjo karūnuotis ir pats Lietuvos karalius Mindaugas.
Penktokų neišbaidė pradėjęs purkšti lietus ir žvarbokas vėjas, tad
po intensyvios edukacinės veiklos muziejuje piliakalnio šlaitai ir
plati kalno aikštelė buvo pati ta smagioji pasibėgiojimo vieta.
Pasidžiaugę nuostabiais atsiveriančiais vaizdais nuo piliakalnio,
nuo kurio matyti baltuojantys Rudaminos bažnyčios bokštai ir net 5
kilometrais nutolusių Lazdijų prieigos, išskubėjome į paskutinę
stotelę Šeštokų seniūnijoje Delnicos kaime įkurtą Etnografinę Prano
Dzūko sodybą. Penktokams, žinoma, buvo smagu važiuoti pro Šeštokus,
juokaujant, kad čia turbūt mokosi vien šeštokai, o atvykus į to
paties Lazdijų krašto muziejaus filialą Dzūko sodybą nustebino labai
tvarkinga ir prabangi dzūkiško krašto aplinka. Čia mūsų jau laukė
etnologas Vilius Tumosa. Beveik valanda laiko neprailgo besiklausant
šeimininko pasakojimo apie tarpukario Lietuvos pasienio dzūkų
gyvenimą, kuris, beje, daugmaž primena ir suvalkiečių buitį. Įdomu
ir prasminga buvo pereiti visą didžiulę dviejų galų trobą – sušylant
prie pečiuko kūrenamojoje dalyje, pereinant iki miegamųjų ir svečių
kambarių, kurie, beje, nebuvo kūrenami, nors turėjo medines grindis,
o ne plūktinę aslą. Džiugu buvo stebėti kaimo gyvenimą gerai
pažįstančius penktokėlius, kurie nesutrikdami vardijo etnologui
didžiąją dalį jų pačių buityje dar tebenaudojamus ar bent matytus
buities ir ūkio įrankius. Išbandę viską, ką galima liesti, ant ko
galima sėdėti, ką galima pakilnoti, sužaidę sodybos kieme du
dzūkiškus ratelius, išskubėjome atgal į Merkinę.
Nuostabus dalykas yra
klasės ekskursija. Nepakartojama ir labai naudinga visą dieną
praleisti ne mokyklos suoluose, o muziejuose. Štai tokią muziejaus
dieną ir visi drauge apturėjome.
Mokytoja Rita
Černiauskienė
Darželinukai toliau
tęsia susipažinimą su miestelio lankytinomis vietomis. Lapkričio 8
d. lankėmės Merkinės kraštotyros muziejuje. Vaikai susidomėję
klausėsi muziejaus darbuotojo Mindaugo pasakojimo, spėliojo kam
buvo naudojami įvairūs daiktai, stebėjosi kaip galėjo pagaminti
akmeninius kirvukus, bandė skambinti senoviniu telefonu...
Labai dėkojame muziejaus darbuotojui Mindaugui už įdomų ir mums
suprantamą pasakojimą.
Ikimokyklinio ugdymo
auklėtoja Onutė Volungevičienė
Lapkričio 7 dieną priešmokyklinės
grupės vaikai viešėjo miestelio bibliotekoje. Bibliotekininkė
Virginija vaikams papasakojo daug įdomių dalykų, leido imti,
vartyti, aptarinėti knygas. Vaikai smagiai bendravo tarpusavyje,
žiūrinėjo iliustracijas, sklaidė knygeles. Į darželį sugrįžom
klegėdami, pilni nuostabių įspūdžių.
Grupės pedagogė Jurgita
Laukdami Lietuvos 100 – mečio jubiliejaus ikimokyklinio ir
priešmokyklinio skyriaus darželio grupės auklėtojos
su vaikais
nutarė geriau pažinti savo miestelį, aplankyti jo įdomiausias
vietas, pabendrauti su ten dirbančiais žmonėmis.
Pirmoji mūsų išvyka – Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centras.
Čia mes klausėmės jo vedėjo A. Černiausko pasakojimo apie mūsų
miestelį juosiančias upes, žiūrėjome filmuką, atsakinėjome į
klausimus, grožėjomės šiaudiniais sodais, medžio drožiniais,
fotografijų paroda.
Grįždami sustojome prie Merkinės antspaudo, pasidžiaugėme mūsų
miestelio garsia praeitimi.
Ikimokyklinio ugdymo
auklėtoja Onutė Volungevičienė
Lapkričio 3 d. „Jaunieji šauliai“
keliavo į Vilnių, kur lankėsi istorinėje Bastėjoje, gynybiniame
Sostinės įtvirtinime. Šiame muziejuje mokiniai išgirdo Vilniaus
miesto istoriją, šios vietos atsiradimą bei reikšmę, dalyvavo
edukacinėje veikloje. Ekskursija tęsėsi Vilniaus senamiestyje, po
kurį pasivaikščioję vėliau užkopėme į Trijų kryžių kalną, nuo kurio
viršūnės atsivėrė fantastiška miesto panorama. Taip pat aplankėme
Karo technikos muziejaus ekspoziciją, kuri nustebino eksponatų gausa
bei įvairove.
Jaunųjų šaulių būrelio vadovas
Vytautas Černiauskas
Spalio 26 d. gausus
būrys 7 klasės mokinių kartu su keletu šeštokų keliavo po Šalčininkų
rajoną. Pirmiausia aplankėme Baltosios Vokės miestelį. Vos atvykę į
Elizos Ožeškovos vardo gimnaziją buvome supažindinti su dienos
programa ir pakviesti išgerti karštos ir kvapnios arbatos.
Pasistiprinę vėl grįžome į autobusą ir judėjome Rudininkų girios
link. E. Ožeškovos gimnazijos istorijos mokytoja daug pasakojo apie
šią vietovę. Išgirdome neįtikėtiną legendą apie Rūdininkų bažnyčią,
nusifotografavome prie paminklo, skirto 1863 – ųjų metų sukilimo
aukoms atminti. Kadangi oras nelepino, pabuvojome tik šios girios
prieigose. Mokytoja tikino, jog būtent čia, šioje girioje, labai
gera vieta mokytos tolerancijos. Juk visai nesvarbu, kurios
kariuomenės karys čia palaidotas – rusų ar mūsiškis – svarbu tai,
kad čia ilsisi ŽMONĖS. Bėgdami nuo lietaus užsukome į Jašiūnų
Balinskio dvarą. Ten susipažinome su dvaro istorija, architektūra,
žmonėmis, kurie kažkada gyvenę šiame dvare. Pilni gerų emocijų
nuvykome į Paulavos Respuliką. Čia radome įspūdingus Merkinės dvaro
griuvėsius, dar menančius kovas prieš baudžiavą.
Aplankę daug įdomių ir
išskirtinių Šalčininkų rajono vietų, grįžome į Baltosios Vokės E.
Ožeškovos gimnaziją, kurioje buvome dar daugiau supažindinti tiek su
miestelio, tiek su viso rajono istorija. Buvome nustebinti,
sužinoję, kiek daug įžymių vietų dar liko neaplankytų. Manau,
ateityje tikrai dar ne kartą pabuvosime šiame krašte.
Na, o mes irgi
atlikome tam tikrą misiją – pristatėme savo miestelį, gimnaziją,
joje vykstančius renginius, užklasinę veiklą. Pašokome net ir
Merkinės krašto šokį ,,Sukčius“. Esame labai laimingi, kad galėjome
pasilankyti šiame įdomiame ir išskirtiname krašte. Dėkojame
Baltosios Vokės E. Ožeškovos gimnazijos bendruomenei, kad vykdydami
projektą, skatinantį pažinti savo kraštą, nepamiršo ir mūsų. Smagu,
jog dviejų mokyklų, esančių prie Merkio, mokiniai susitiko vienoje
vietoje.
Austėja Tarailaitė, 6
kl.
Spalio 19d.
„Vieną
dieną nei iš šio, nei iš to atėjo Ruduo. Atėjo, nusiavė purvinus
batus...“. Taip rašė Vytautas V. Landsbergis „Obuolių pasakose“. O į
darželį pas vaikus Ruduo nedrįso ateiti purvinais batais, nes mes jo
laukėme patiesę kilimą. Audėme jį iš įvairių rudenį gamtoje randamų
sėklų, augalų, gėlių, nepamiršome daržovių ir vaisių. Didesnieji
vaikai stengėsi, kad kilimas būtų tiesus; patys mažiausieji rūpinosi
raštais iš gilių, kaštonų, obuoliukų; mergaitės įaudė lapų ir gėlių
ornamentus. Apsidairė Rudenėlis ir po visą darželį: pasigrožėjo
vaikų darbeliais, išpuoštais langais, pasisveikino su ežiu ir
baravyku. ...ir nuskubėjo laukais ir miškais, dažydamas raudonai,
geltonai paskutinius likusius žalius lapus. Tiesa, paliko mums daug
moliūgų, o mes fotosesiją tarp jų padarėme. O kada pyragą iškepė,
taip ir nespėjome paklausti. Bet mes jį skaniai suvalgėme, net
pirštus apsilaižėme.
Priešmokyklinio ugdymo
pedagogė Gražina Aranauskienė
Spalio 16d., pirmadienį, I ir II g.
klasių mokiniai turėjo galimybę pabendrauti ir smagiai praleisti
laiką su kūrybinių industrijų dėstytoju. Išklausę įdomią dėstytojo
paskaitą ir sužinoję daug naujų dalykų apie kūrybines industrijas,
žaidimus, žaidybą, gavome puikią progą išbandyti save šioje srityje.
Išgirdę teoriją, viską išbandėme – pasiskirsčius komandomis mes
kūrėme stalo žaidimus. Nepatikėsite, kokių puikių idėjų mes
sugalvojome! Vieni žaidybino aplinkosaugą, kiti stalo žaidimą jungė
su sportu, dar kiti bandė palengvinti matematikos mokymąsi, viena
grupė savo žaidimu skatino keliauti, o likusieji sugalvojo smagų
žaidimą pertraukoms. Turėdami žaidimo modelį ir gavę dėstytojo
paskatinimą, manau, nemesime visko į šoną. Žinau, kad daugelį iš
mūsų paskaita sudomino, ir tikiuosi, kad sugebėsime pritaikyti
įgytas žinias realiame gyvenime, bei ieškant savo gyvenimo krypties.
IIg klasės mokinė
Bernadeta Večkytė
Spalio 6 d. pradinių klasių mokiniai
viešėjo Vilniuje. Kelionės tikslas – aplankyti Valdovų rūmus.
Apžvalginės ekskursijos metu vaikai sužinojo Valdovų rūmų kūrimo
istoriją, susipažino su archeologiniais radiniais, senaisiais
ginklais. Valdovo menėje matė įspūdingą krosnį, sostą. Rūmų
dirbtuvėlėse mažieji pradinukai (1-2 kl.) gamino vėliavėlę su
Gediminaičių stulpais, o vyresnieji (3-4 kl.) kūrė vėliavą su Vyčio
ženklu. Senasis Vilnius paliko didelį įspūdį, nes spėjome aplankyti
ir Katedrą, varpinę, nukeliauti prie Prezidentūros, Mindaugo
paminklo, iš tolo pasigrožėti Gedimino pilies bokštu, padūkti
Bernardinų sode. O norai išsakyti ant „Stebuklo“ plytelės, tikime,
tikrai išsipildys.
Mokytoja Rasa Alekšiūnienė
Nors už lango jau matyti atskubėjusio rudens požymiai: gelsta žolė,
vėsta oras, dangus keičia spalvą, saulės spinduliai jau kitokie...
Tačiau spalio 2 – ąją Merkinės V. Krėvės gimnazijos bibliotekoje
tvyrojo vasariška nuotaika. Ne tik dėl to, kad tądien mus džiugino
saulužė, prasiskverbianti pro tirštėjantį dangų, bet ir dėl to, kad
kuriančiųjų popietės tema buvo „Rudens vasara“.
Atsisveikinant su vasara ir pasitinkant rudenį, tradiciškai
susirinkome skaitykloje, mūsų mylimo poeto Just. Marcinkevičiaus
žodžiais tariant, „savo širdį pasivaikščioti išleisti“ –
pasidalinti tuo, ką patys sukūrėme ir pasiklausyti kitų. Visi
dalyvavusieji (nuo 5 klasės iki IVg klasės kuriantys mokiniai)
pripažino, kad vasarą jie labiausiai myli ir nori, jog ji niekada
nesibaigtų. Kai tik prasideda mažiausi pasikeitimai, bylojantys apie
tai, jog vasara praeina, apima nusivylimas... Tada belieka vasarą
prisišaukti savo prisiminimais apie ją. Taigi vasaros vaizdinius
mokiniai pabandė perkelti į savo kūrybą. Parodė, koks gali būti
žavingas ruduo, kuris taip pat turi savo vasarą. Nebijodami
atsiverti, pažinti, svajoti jie labai nuoširdžiai skaitė savo
kūrybą. Nė kiek savo nuoširdumu nenusileido ir IIIg klasės mokinės
Modestos Čaplikaitės ir Kristupo Černiausko, pritariančio gitara,
atliekamos ispaniškos dainos, kurios irgi kalbėjo apie amžiną
rugpjūtį, apie žmogaus ryšį su kitu žmogumi...
Skaitykloje kvepėjo ne tik garuojanti arbata, plazdančios žvakių
liepsnelės, bet galėjai užuosti ir rudens dienas dar kvepiančias
vasaros žiedais. Ir visa tai kaskart sukuriame mes, kurie patys
kuriame, kurie įžiebiame kūrybos kibirkštėlę kitiems ir kurie
suburiame kuriančiuosius.
„Tegul ruduo būna tiesiog geras metų laikas širdyje“ (R. M. Rilkė)
Bibliotekininkės Laima ir Margarita
Senovės išmintis byloja: ,,Kiek kalbų tu moki, tiek kartų tu esi
žmogus“. Europos kalbų dienos paminėjimo tikslas – puoselėti
atvirumą ir toleranciją kalbų įvairovei, pabrėžti jų reikalingumą ir
naudą žmogui šiuolaikiniame pasaulyje.
Mūsų gimnazijoje ši diena yra minima kasmet vis
kitaip! Mokiniai papuošė visą gimnaziją (nuo pirmo iki ketvirto
aukšto) įvairiaspalvėmis skrajutėmis – „rankytėmis“ –, ant kurių
užrašė pasisveikinimo žodelius įvairiomis Europos kalbomis.
Mokykloje jautėsi šurmulys, pakili europietiška nuotaika. Šiais
metais rugsėjo 26 – ąją, Europos kalbų dieną, pažymėjome
deklamuodami bei skaitydami poeziją įvairiomis Europos kalbomis.
Skambėjo eilės anglų, prancūzų, rusų, ispanų bei lietuvių kalbomis.
Skaitovai buvo 4 – 12 klasių mokiniai – nuo pačių jauniausiųjų iki
vyriausiųjų (tarp mokinių, besimokančių užsienio kalbas).
Visi dalyvavusieji turėjo puikią galimybę pasimėgauti įvairių
Europos kalbų skambesiu, kuris klausant poezijos buvo ypač
įspūdingas.
Mokytoja Audronė Streikuvienė
Rugsėjo 22 d. mūsų gimnazijoje lankėsi
grupelė mokinių iš Baltosios Vokės gimnazijos. Apsilankymo tikslas
labai kilnus – noras bendradarbiauti. Išgirdome nemažai faktų apie
Baltosios Vokės gimnaziją, mokinius, besimokančius joje, ugdymo
pobūdį. Mokiniai šioje mokykloje mokomi lenkų kalba, tačiau tai
nesutrukdė visiems kartu puikiai praleisti laiką. Po susitikimo
istorijos mokytojas Eimantas Vitkauskas palydėjo svečius
ekskursijoje po mūsų miestelį – Merkinę. O mums beliko laukti
malonios pramogos – vizito į Baltosios Vokės gimnaziją bei
pasivaikščiojimo po šį mažai kam pažįstamą kraštą.
Mokytoja Asta Tarailienė
Rugsėjo 20 d. 7b
klasės mokiniams istorijos pamoka buvo netradicinė – vyko ne
klasėje, o Merkinės miške, kur palaidotos žydų Holokausto ir
genocido aukos. Vaikams buvo sunku suvokti, kad Merkinės žydai čia
buvo sušaudyti 1941 m. rugsėjo 10 d. netoli žydų kapinių esančiame
pušynėlyje. Už ką? Pagal vokiečių dokumentus, Merkinėje buvo
nužudyti 854 žydai: 223 vyrai, 355 moterys ir 276 vaikai. Duobes su
palaikais užkasė suvaryti miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojai.
Taip buvo sunaikinta sena Merkinės žydų bendruomenė, garsėjusi
verslumu. Mokiniai prie paminklų padėjo akmenukus, kurie žydų
kultūroje simbolizuoja amžinybę ir tvirtumą.
Mokytojas Eimantas Vitkauskas
Rugsėjo 9 dieną gimnazijos „Jaunieji
šauliai“ ir mokytojai, bei Merkinės jaunimo etnokultūros klubo „Kukumbalis“
nariai keliavo II – ojo pasaulinio karo takais Lenkijoje.
Apsilankėme įspūdingoje ir šiurpą keliančioje vietoje „Vilko guolis“,
kur savu laiku buvo Hitlerio vadavietė. Boyen fortą Gyžicke ir patį
miestelį, kurio gatvelės ir krantinės taip puiki papildė įspūdžius
apie pasaulio suvokimą. Didžiąją dalį kelionės finansavo Lietuvos
politinių kalinių ir tremtinių bendrija. Esame labai dėkingi šios
bendrijos Merkinės skyriaus pirmininkui Algimantui Vasiliauskui už
tokią puikią edukacinę paramą Merkinės jaunimui.
Jaunųjų šaulių būrelio vadovas
Vytautas Černiauskas
2016 - 2017 m. m.
Rugpjūčio 29 d.
grupelė mūsų gimnazijos mokinių dalyvavo geltonųjų autobusiukų
perdavimo savivaldybėms ir mokykloms šventėje, kuri vyko Katedros
aikštėje. Šiemet moksleiviams ir mokytojams padovanoti 82 geltonieji
autobusiukai. Jie iškeliavo į 55 šalies savivaldybes. Esame
laimingi, kad vienas geltonasis autobusiukas pasiekė ir Merkinės V.
Krėvės gimnaziją. Pasak šalies vadovės D. Grybauskaitės,
geltonaisiais autobusiukais kaimų ir miestelių mokiniai ne tik
greičiau ir saugiau pasieks mokyklas – dar daugiau vaikų turės
galimybę vykti į pažintines keliones po Lietuvą, aplankyti muziejus
ar teatrus.
Naudodamiesi proga,
kad jau esame sostinėje, apsilankėme ir Lietuvos nacionaliniame
muziejuje. Turėjome išskirtinę progą dar kartą žvilgtelėti į LDK
istoriją, pasigilinti į tai, kaip gi sekėsi Gediminaičiams Žalgirio
mūšyje.
Smagiai užbaigėme
vasarą, o netrukus pakilia nuotaika pasitiksime ir naujuosius mokslo
metus.
Mokytoja Asta
Tarailienė
Birželio 13 – 18 dienomis turėjau
nuostabią galimybę pabuvoti Nidoje, „Vasaros akademijos“ stovykloje,
skirtoje kuriantiems jauniems žmonėms. Su mumis savo patirtimi,
žiniomis ir įžvalgomis dalijosi tokie rašytojai, kaip Ričardas
Šileika, Eugenijus Ališanka, Kornelijus Platelis, Antanas A.
Jonynas, Rita Latvėnaitė – Kairienė, visus išjudino nuotaikinga
poeto, prozininko, dramaturgo Mindaugo Valiuko paskaita. Taip pat
kartu su dailininke, poete Daiva Molyte – Lukauskiene galėjome
paimti pieštukus į rankas ir nevaržomai iliustruoti savo kūrybą.
Stovyklos vakarai buvo skirti filmams, kuriuos mums rodė kino
apžvalgininkė Sonata Žalneravičiūtė. Žinoma, viskas vyko viename
gražiausių Lietuvos kampelių, todėl kartu su Vitalija Jonušiene
aplankėme įspūdingiausias Nidos vietas, pradėdami ekskursiją Tomo
Mano muziejuje. Nepaprastai džiaugiuosi pabuvojusi tokioje
įkvepiančioje stovykloje kartu su jaunaisiais ir savo kelią jau
atradusiais kūrėjais.
Modesta Čaplikaitė,
IIag kl.
Gegužės 31 d. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo
centre vyko etnokultūrinio projekto „Mūsų lobynai“ respublikinės
varžytuvės „Tarmių lobynai“ ir „Atverk tautos lobynų gelmes“. Šiame
renginyje dalyvavo gausus būrys mokinių iš įvairių Lietuvos regionų.
Mūsų gimnazijos mokinys Karolis Janulevičius (6b kl.) mokinių,
gebančių kalbėti tarmiškai, varžytuvėse „Tarmių lobynai“ tapo 3
vietos laimėtoju, o Gintarė Barišauskaitė (Ig kl.) – 2 vietos
laimėtoja. IIbg – IIIg klasių komanda varžytuvėse „Atverk tautos
lobynų gelmes“ pelnė antrąją vietą. Gintarė Barišauskaitė atstovavo
Liškiavos mokyklą – daugiafunkcinį centrą. Ją ruošė mokyt. Marijona
Gervelienė, o Karolį Janulevičių ir gimnazijos komandą konkursui
rengė mokyt. Asta Tarailienė. Sveikiname nugalėtojus!
Mokytoja Asta
Tarailienė
Gegužės 29 d. 3
klasės mokiniai viešėjo kaimo turizmo sodyboje „Nojaus laivas“.
Svetingi šeimininkai R. ir D. Sukackai pasistengė, kad vaikams
netruktų įvairiausių staigmenų. Trečiokai liejo tikro vaško žvakes,
šoko, dainavo, mankštinosi. Įveikę orientacines užduotis, ieškojo
pasislėpusio katino Silvestro, kuris vėliau kartu su vaikais
varžėsi estafetėse, žaidė slėpynių. O kiek puikių emocijų sukėlė
užduotis, kai reikėjo pagal muziką atpažinti animacinį filmuką... Po
linksmybių visų laukė skanūs pietūs, gaivieji gėrimai. Už tokią
smagią vasaros atostogų pradžią dėkojame bendraklasio Nojaus S.
tėveliams.
Mokytoja Rasa Alekšiūnienė
Gegužės 19 dieną, penktadienį, visas
būrys 6 klasės mokinių išsiruošė į turistinį žygį. Stovyklavome prie
Mergelių akelių ežero. Sportavome, žaidėme kamuoliu, mušinėjomės
raketėmis, surengėme net keletą estafečių. Vaikinai bandė ir
žvejoti (deja, laimikis nenudžiugino...). O kiek ovacijų sulaukė
merginų suruošta viktorina, kurią drąsiai galima pavadinti
,,Auksinio proto" žaidimu... Prie stovyklaujančių šeštokų prisijungė
ir keletas mamų. Buvo smagu parungtyniauti susiskirsčius į keletą
komandų – mamų ir vaikų. Laimėjimai pasiskirstė įvairiai – kartais
sėkmė lydėjo mamas, o kartais ji šypsojosi ir vaikams. Pietums laukė
netikėtumas – ant laužo virta grikių košė (daugelio ragauta pirmą
katrą gyvenime). Skanavo net tie, kurie sakė grikių nemėgstantys.
Iškylos pabaigoje visų laukė staigmena – padėkos, kurios tarsi
vainikavo kiekvieno šeštoko mokslo metus. Jos pralinksmino ir pačius
mokinius, ir mamas, ir auklėtoją. Grįžome į namus pailsėję,
nugairinti vėjo ir saulės, o svarbiausia – viena koja jau stovintys
vasaroje....
6 klasės mokiniai ir auklėtoja
Gegužės 10 dieną aktų
salėje vyko matematikos popietė „Matematika kitaip“. Popietę
organizavo gimnazijos matematikos mokytojos. Popietės metu reikėjo
gerokai pasukti galvas, tačiau buvo labai įdomu į matematiką
pažvelgti kitu kampu. Komandų sumanumas buvo tikrinamas ne tik
matematiniais uždaviniais, bet ir įdomiais, suktais galvosūkiais bei
klausimais. Smagiausia, jog visi mokiniai gavo prizus, džiaugėsi
gera nuotaika ir prasmingai praleistu laiku.
6b klasės mokinės Agnė
Jocytė ir Gustė Petrulevičiūtė
Šaltoką gegužės
9 dienos rytą gausus mūsų gimnazijos mokinių būrelis išskubėjo į
Leipalingį, kur vyko etnokultūrinio projekto „Mūsų lobynai“
regioninių varžytuvių „Tarmių lobynai“ ir „Atverk tautos lobynų
gelmes“ Dzūkijos regiono varžytuvės. Mokiniai šiems konkursams ilgai
ruošėsi, todėl labai džiaugėsi laikydami rankose diplomus,
įvertinančius jų pastangas. Austėja Tarailaitė, 5 kl., Elinga
Večkytė, 5 kl. (mokyt. Renata Varanavičienė) ir Asta Bubnelytė, 6a
kl. (mokyt. Asta Tarailienė) buvo apdovanotos organizatorių
padėkomis. Augustas Valentukevičius, 6b kl. (mokyt. Asta Tarailienė)
ir Rugilė Sinkevičiūtė, 5 kl. (mokyt. Renata Varanavičienė) laimėjo
garbingas trečiąsias vietas. Antrųjų vietų nugalėtojai – Inesa
Saveiskytė, 6b kl., Eimantas Lenkevičius, 6a kl. Iveta Basevičiūtė,
IIbg kl. (mokyt. Asta Tarailienė). Itin džiaugiamės pirmosios
vietos nugalėtoju (5 – 8 klasių grupėje) – Karoliu Janulevičium, 6b
kl. (mokyt. Asta Tarailienė). Taip pat savo amžiaus grupėje (9-12
kl.) pirmąją vietą pelnė ir Gintarė Barišauskaitė, Ig kl. Gintarė
šiam konkursui ruošėsi kartu su mokytoja Marijona Gerveliene iš
Liškiavos mokyklos – daugiafunkcinio centro. Pirmąją vietą
varžytuvėse iškovojo IIbg – IIIg klasių komanda, varžytuvėse
išradingai pristačiusi savo gimtojo krašto grožį, mokyklos
išskirtinumą, nustebinusi komisiją autentišku šokiu ,,Sukčius“,
vaišinusi visus Merkinės krašto grikine babka ir pademonstravusi
mūsų, pietų aukštaičių, tautinio kostiumo spalvingumą. Komandai
vadovavo mokyt. Asta Tarailienė, o pasiruošti šokio pristatymui
padėjo direktorė Regina Sakalauskienė. Gegužės 31 dieną Karolis
Janulevičius, Gintarė Barišauskaitė bei visai gimnazijai atstovavusi
IIbg – IIIg klasių komanda dalyvaus šių varžytuvių respublikiniame
ture Vilniuje. Linkime dalyviams kuo didžiausios sėkmės.
Mokytoja Asta
Tarailienė
Gegužės 2 d. gimnazijoje vyko
netradicinio ugdymo diena – „Kariuomenės diena“. Visą dieną vyko
įvairūs kariniai užsiėmimai. Mokiniai mokėsi rikiuotės elementų,
kaip elgtis su palapinapsiauste, ugdė taiklumo gebėjimus šaudant,
dalyvavo estafetėse, karinės taktikos pratybose, gilinosi į
topografijos mokslą. Vėliau kartu klausėmės svečio iš Punsko, Sigito
Birgelio pasakojimo ir žiūrėjome jo sukurtą filmą apie partizanus
„Rimvydas ir Žaibas“. Džiugu, kad tokia dieną mums padėjo
suorganizuoti Antano Juozapavičiaus šaulių 1-oji rinktinės vyr leit.
Juozas Luckus ir serž. Aleksandras Asanavičius bei kariai savanoriai
iš Varėnos, vadovaujami vyr. leit. Raimundo Garbaus. Dar labiau
džiugino, kad pusei įvairių veiklų ir mokymų vadovavo mūsų
gimnazistai, lankantys „Jaunųjų šaulių būrelį“ , taip pat vienas
Gimnazijos absolventas, šiuo metu tarnaujantis kariuomenėje,
Robertas Marcinonis.
„Jaunųjų šaulių“ būrelio vadovas
Vytautas Černiauskas
Balandžio 25 d. trečios klasės
mokiniai su mokytoja Rasa lankėsi Merkinės keramiko Džiugo Petraičio
amatų centre. Pažintis su keramiko amatu prasidėjo nuo degimo
krosnių apžiūros. Vaikai klausėsi įdomių pasakojimų, kaip skirtingai
išdegami keramikos darbai raugo ar juodojoje krosnyje. Sužinojo, kad
aukštakrosnėje degti gaminiai bus kokybiški tik tada, jei juos
degant bus pasiekta 1200 laipsnių temperatūra. O tam kūrenti krosnį
reikia visą parą. Besislėpdami nuo žvarbaus vėjo šilumą ir jaukumą
suradome centro viduje. Tik įžengus akys sustingo ties gausybe
puodelių, ąsočių, žvakidžių, netgi molinių kiaušinių. Čia keramikas
pademonstravo, kaip žiedžiamos puodynės. O kiek džiaugsmo buvo, kai
vaikai patys galėjo prisiliesti prie molio, bandyti lipdyti įvairias
figūrėles. Po sunkaus darbo visi vaišinomės skania arbata,
saldumynais. Už šią staigmeną dėkojame trečiokų tėveliams.
Mokytoja Rasa Alekšiūnienė
Tarptautinė
vaikų knygos diena Merkinės V. Krėvės gimnazijoje buvo švenčiama
balandžio 19 d., kai mažieji skaitytojai sugrįžo po velykinių
atostogų. Kadangi šie metai paskelbti ir Tautinio kostiumo metais,
nusprendėme, jog
ši
netradicinio ugdymo diena turėtų prasidėti integruota veikla
klasėse, kuomet mokiniai kurs skirtukus, remdamiesi tautinių juostų
motyvais. Kai skirtukai jau buvo vaikų delnuose, pamatėme, kiek
daug spalvingų, išraiškingų ir unikalių raštų atsispindėjo kiekvieno
iš jų darbelyje. Tai vienas iš būdų, kaip galime paskatinti jau nuo
mažų dienų
saugoti regioninį, istorinį ir kultūrinį savo šalies
savitumą.
Sugužėjus visiems į aktų salę, prasidėjo šventės
atidarymas. Buvo pristatytas
Tarptautinės
vaikų knygos dienos plakatas ir
priminta
balandžio 2 - osios dienos
reikšmė – Hanso Christiano Anderseno gimtadienis. 2017 - ųjų šventės
rėmėjas – IBBY Rusijos skyrius. Kreipimąsi į pasaulio skaitytojus
vaikus ir suaugusiuosius parašė vaikų spaudos ir radijo žurnalistas,
rašytojas Sergejus Machotinas (g. 1953 m.), plakatą sukūrė garsus
dailininkas Michailas Fiodorovas (g. 1941 m.). Kreipimusi kasmet
siekiama atkreipti dėmesį į vaikų knygas ir skaitymą kaip vertybę. O
gimnazijai plakatą šiai dienai nupiešė IIag klasės mokinė Auksė
Jakavonytė. Po to vykusi viktorina „Atversta vaikystės knyga“ vėl
visus dalyvius įtraukė į ne tik mąstymo reikalaujančius, bet kartu
ir labai žaismingus labirintus. Pradinių klasių mokinukai turėjo
pasukti galveles, prisimindami bibliotekoje skaitytas knygeles:
„Kurioje knygelėje aš gyvenu, „Surask man porą“, „Raidžių kratinys
pagal H. K. Anderseno pasakas“, „Pabaik ketureilį“ ir kt. Vaikams
įnirtingai rungiantis, jų mokytojai taip pat turėjo malonaus darbo –
inscenizuoti pasaką. Tiesiog ekspromtu mokytojų suvaidinta pasaka
„Varlė – kūdros karalienė“ atnešė vaikams tiek džiaugsmo, jog
pasibaigus vaidinimui jie vis dar žavėjosi savo mokytojų
artistiškumu. Į šventę buvo pakviesti ir priešmokyklinio ugdymo
vaikučiai kartu su savo auklėtojomis. Jų atėjimu ir prasidėjo kita
šventės dalis – meninis skaitymas. Vienas po kito pasipuošę ir
jaudindamiesi ant scenos lipo mažieji skaitovai. Juos pristatinėjo
penktos klasės mokinė Austėja Tarailaitė, kuri ir paskelbė šios
šventės dalies pradžią, paskaitydama G. Morkūno ištrauką iš knygos
„Vasara su katšuniu“. Austėja, skaitydama šį kūrinį, užėmė svarias
vietas tiek mokykliniame, tiek rajoniniame meninio skaitymo
konkurse. Išklausę visų skaitovų deklamavimo, galėjome ir vaikiškai
padūkti – pašokti, padainuoti, pasišnekučiuoti. Po pertraukėlės visų
susirinkusiųjų laukė Ig klasės mokinių pasirodymas. Jie mus
nuskraidino į sapnų karalystę. Vaikai sulaikę
kvapą stebėjo Vaikų metų knygos – S. Paltanavičiaus „Maži ežiuko
sapnai“ – inscenizaciją.
Viskas turi pradžią, bet
neišvengiamai – ir pabaigą. Šventė baigėsi aktyviausių dalyvių ir
geriausių skaitytojų apdovanojimais. Esame labai
dėkingos Ig klasės auklėtojai R. Černiauskienei, pradinių klasių
mokytojams, priešmokyklinio ugdymo grupės mokytojai ir visiems,
kurie neliko abejingi, rengiant šią šventę. Jos dėka galime ugdyti
vaikų norą skaityti, skatinti draugiškumą, nuoširdumą, kūrybiškumą.
O svarbiausia yra tai, ką išgirstame iš vaikų lūpų, jau pasibaigus
renginiui, ir dėl ko verta stengtis: „Kaip buvo smagu ir įdomu, kaip
mums patiko..., kada vėl bus tokia diena... kada galėsime iš
bibliotekos paimti vieną ar kitą knygelę (naujos, populiarios
knygos reikia laukti ilgai, kol pagaliau ją gali paimti į savo
rankas
J)
... ?“ O pabaigai noriu pacituoti šių metų kreipimosi autoriaus į
pasaulio skaitytojus spaudos ir radijo žurnalisto, rašytojo Sergejus
Machotino žodžius: „Kai koks nors berniukas ar mergaitė sako: „Aš
nemėgstu skaityti!“, mane ima juokas. Nes aš jais netikiu. Juk jie
ir ledus laižo, ir visokius žaidimus žaidžia, ir kino filmus žiūri.
Kitaip sakant, mėgsta malonumus. O juk skaityti yra ne vien darbas,
jausmų ugdymas, vaizduotės ir asmenybės turtinimas, bet pirmiausia –
didžiulis
malonumas.“
Bibliotekininkės Laima ir Margarita
Saulėtą, bet
vėjuotą balandžio 13 d. (ketvirtadienį)
septintos klasės mokiniai išvyko į Kauną. Kelionės metu
pasiskirstėme komandomis, sugalvojome jų pavadinimus. Atvykus į
laikinąją sostinę mūsų laukė didelis iššūkis, kultūrinis
orientacinis ,,Pažink Tėvynę'', kurio metu susipažinome su Kauno
senamiesčiu, jo istorija. Atlikę visas užduotis, nepabūgę lietaus ir
smarkaus vėjo, visi susirinkome prie Kauno pilies, kur laukė
paskutinis išbandymas – šaudymas iš lanko. Vadovas, suskaičiavęs
visų mūsų komandų rezultatus, apdovanojo laimėtojus medaliais. Po
apdovanojimų mūsų laukė gidas, kuris išsamiai papasakojo Kauno
pilies istoriją, žiūrėjome filmuką kaip keitėsi pilies konstrukcija,
pagilinome žinias apie Lietuvos praeitį, drąsiai atsakinėjome į gido
užduodamus klausimus. Buvo smagu ir
įdomu!
7 kl. mokinė Ugnė Lukšytė
Balandžio 12-14 dienomis Merkinės
Vinco Krėvės gimnazijos IIag klasės mokinė Modesta Čaplikaitė kartu
su mokytoja Rita Černiauskiene keliavo į Palangą, kur vyko 49-asis
Jaunųjų filologų konkursas. Modesta dalyvavo Poezijos sekcijoje.
Žvarbus oras nesutrukdė pasimėgauti šėlstančia Baltijos jūra,
pasivaikščioti su ekskursija po patį miestą, aplankyti ir Gintaro
muziejų. O kur svarbiausioji konkurso dalis – dvi intensyvios
dienos Poezijos sekcijoje su literatūrologu VU docentu Regimantu
Tamošaičiu, poetu, fotomenininku Ričardu Šileika ir poetu Donatu
Petrošiumi. Mažiausiai po pusvalandį – tiek laiko skyrė kiekvienas
kritikas jauniesiems poetams, gilinosi į jų eilėraščius, aiškinosi,
ką skaito, kuo domisi moksleiviai, siūlė koreguoti kai kurias
eilutes, tekstus, džiaugėsi atrastais perlais. Modesta liko itin
laiminga, nors ir netapo laureate, tačiau grįžo į Merkinę pakylėta,
turėdama didžiulį norą – kurti, nes itin trokšta ir kitąmet
dalyvauti jau jubiliejiniame Jaunųjų filologų konkurse.
Lietuvių kalbos mokytoja Rita
Černiauskienė
Šią savaitę
ikimokykliniame ir priešmokykliniame skyriuje auklėtoja R.
Vitkauskienė vedė atvirą veiklą, kurią stebėjo jos kolegės, kitos
darželio auklėtojos. Pirmadienį auklėtoja Rūta vaikams papasakojo
visą duonos kelią iki mūsų stalo, skaitė pasaką apie vilką, kuris
taip ir neišmoko duonelės kepti,– jam pasirodė per daug darbo. Tada
vaikai su auklėtoja tyliai, susikaupę maišė duonelę, žiūrėjo ,
čiupinėjo visų rūšių grūdus ir sėklas, kuriuos į duoną dėjo. Paliko
duonelę per naktį augti, o kitą dieną iškepė ir paragavo. Vaikai
valgė ir džiaugėsi, kad jiems pavyko tokią skanią duoną iškepti.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo
skyriaus vedėja Jurgita Večkienė
Kovo 20 – 26 dienomis „Veiksmo
savaitėje BE PATYČIŲ 2017“ tarp 1230 mokyklų, vaikų darželių,
jaunimo centrų ir kitų ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos dalyvavo ir
mūsų gimnazija. PU grupėje, 1 - 4 klasėse vyko užsiėmimai „Mūsų
rankos ir žodžiai skirti ne patyčioms“. Vaikų užrašyti geri
žodžiai, mintys apie draugystę patalpinti stende kartu su mokyklos
taisyklėmis prieš patyčias. 5 – 7 klasių mokiniai dalyvavo „Nelauk,
kol sunkumai užaugs“ užsiėmimuose, skatinančiuose susimąstyti apie
patyčias, jų pasėkmes bei raginančiuose ieškoti tinkamų problemų
sprendimo būdų. Vaikai buvo raginami netylėti, apie netinkamą elgesį
pranešti suaugusiems. Manome, jog tai padaryti jiems padės
apsispręsti, matytas „Vaikų linijos“ filmukas „Nelauk, kol sunkumai
užaugs. Papasakok!“. 8, I – IIIg klasių mokiniai žiūrėjo video
filmuką „Apie elektronines patyčias“, diskutavo apie tai,kad labai
svarbu pagalvoti, kokią informaciją talpiname socialiniuose
tinkluose, prisiminė, jog pagarbiai elgtis turime ne tik realiame
gyvenime, bet ir bendraujant virtualioje erdvėje. Vyko tapybos ant
vandens užsiėmimai.
Nors „Veiksmo savaitė
BE PATYČIŲ 2017“ ir pasibaigė, tačiau nebūkime abejingi, kasdien
stabdykime patyčias, aiškiai parodydami, kad nepritariame bet
kokioms netinkamo elgesio apraiškoms!
Soc. pedagogė Birutė
Čaplikienė
Žemės diena viena svarbiausių ir gražiausių
aplinkosauginių švenčių. Šiomis dienomis ateina pavasario
lygiadienis. Žemės diena išreiškia viso pasaulio žmonių norą
išsaugoti tai, kas visiems mums svarbiausia: švarų orą, švarų
vandenį, gyvybingą žemę. Ši diena suvienija žmones bendram rūpesčiui
dėl mūsų visų namų. Kovo 20-toji, pavasario lygiadienis, šią dieną
visame pasaulyje švenčiama pasaulinė Žemės diena. 1971 m. Jungtinės
Tautos pavasario lygiadienį paskelbė pasauline Žemės diena. Lietuvai
atgavus nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Johnas
McConnellis kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas taip pat tapti Žemės
globėjais, o pavasario lygiadienį, kuris skirtingose planetos
vietose yra kovo 20 – 21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną.
Atsiliepdama į šį kreipimąsi, tuometinė Lietuvos Respublikos
Aukščiausioji Taryba Lietuvoje Žemės dieną įteisino oficialiai. Iš
viso šią šventę kovo 20 arba 21 dienomis oficialiai mini per 170
valstybių.
Žemės dieną Vinco Krėvės gimnazijoje paminėti
susirinko vaikai iš aštuonių Varėnos r. mokyklų: Žilinų, A. Ryliškio,
Panočių, Matuizų pagrindinių mokyklų; Ąžuolo, Valkininkų gimnazijų;
Ryto progimnazijos. Atvyko ir svečiai: savivaldybės administracijos
turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Labanauskas,
švietimo
skyriaus vyr. specialistas Pranas Speteliūnas.
Mokiniai, iškėlę Žemės vėliavą, vyko apžiūrėti
Merkinės piliakalnio, Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centro.
Vaikai ant piliakalnio galėjo klausytis parko specialistų apie
piliakalnio istoriją, stebėti pro teleskopus paukščių rūšis,
esančias piliakalnio papėdėje ir upėse. Lankytojų centre klausėsi
įdomių A. Černiausko pasakojimų apie Dzūkijos kraštą. Po ekskursijų,
grįžę į aktų salę, septynios mokinių komandos dalyvavo protmūšyje
„Žemė. Oras. Vanduo“. Mokiniai kūrė savo komandoms pavadinimus ir
šūkius. Vėliau sprendė įdomias ir mąstymo reikalaujančias užduotis.
Sumaniausia komanda buvo „Medinukai“. Visi laimingi, pasisėmę žinių,
įspūdžių ir naujos patirties išvažiavo į savo mokyklas.
Parva sit exemplo magni formica laboris.
Maža skruzdėlytė tebūnie didžiulio darbo pavyzdys.
Juvenal
Mokytoja Kristina Vyšniauskienė
Kovo 14
d. vyko pradinių klasių mokinių ir jų tėvelių šventė „Sveikuoliukai“.
Šios dienos tikslas
– formuoti teisingą mokinių požiūrį į sveikatą ir ugdyti
sveikos gyvensenos įgūdžius. Mažieji mokinukai entuziastingai
ruošėsi šiai gražiai ir judriai šventei. Klasėse kūrė plakatus,
šūkius, tuo pačiu ugdydami savo kūrybinius sugebėjimus. Jie
nuoširdžiai dalyvavo judriųjų estafečių rungtyse ir žaidė kvadratą
prieš tėvelių komandą. Labai džiugu, kad ir tėveliams netrūko
entuziazmo ir aktyviai dalyvavo pasiūlytose veiklose. Daug džiaugsmo
ir emocijų vaikai patyrė stebėdami mokytojų ir tėvelių kvadrato
varžybas.
Po sportinių varžybų ir rungčių vyko
viktorina „Noriu augti sveikas“. Šventę organizavo pradinių
klasių mokytojas Antanas Kulakauskas, jam talkino kūno kultūros
mokytojas Tomas Barysas, sveikatos priežiūros specialistė Genutė
Balciukevičienė,
pradinių klasių mokytojos –
Rasa Alekšiūnienė, Zita Kulakauskienė, Marytė
Padalskienė.
Mokytojas Antanas Kulakauskas
Paskutinę vasario dieną, 28-ąją, IIag
klasės moksleiviai dvi lietuvių kalbos pamokas praleido mokyklos
aktų salėje. Visą mėnesį vyko jų projektas „Kalba – tautos
memorialas“, skirtas lietuvių kalbos mėnesiui paminėti. Visą mėnesį
moksleiviai rinko medžiagą, tyrinėjo šaltinius, darė apklausas ir
ruošėsi vasario 28-osios konferencijai tuo pačiu pavadinimu.
Klausydamiesi draugų skaitomų pranešimų jie susipažino su senaisiais
kalbos šaltiniais, prisiminė kalbos istoriją, suvokė senųjų tekstų,
gramatikų, žodynų istorinį ir kultūrinį kontekstą, jų reikšmę
Lietuvai. Atlikdami draugų ir mokytojos sudarytas užduotis, bandė
įsisąmoninti kalbą kaip vertybę, susiedami ją su šiuolaikiniu
kontekstu, ir mokėsi įvardyti bei pataisyti kalbos kultūros ir
sintaksės klaidas.
Savo darbo nuoširdumu ir stropumu
džiugino Aldona Bubnelytė, atliktoje moksleivių apklausoje kėlusi
opią problemą, jog daugėja bendraamžių, kuriems nerūpi gimtoji
lietuvių kalba, nes visur reikalinga tik anglų. Ignas Baltulionis
bandė auditoriją sudominti lietuviškaisiais vandenvardžiais,
aiškindamas jų reikšmę ir kilmės įvairovę. Auksė Jakavonytė
supažindino bendraklasius su terminų kūrimo tendencijomis, aptardama
vartotinus ir nevartotinus naujuosius skolinius ir lietuviškuosius
naujadarus. Viešosios kalbos negeroves, paplitusias viešojoje
kalboje ir mokinių rašiniuose, pastebėjo ir taisė Modesta Čaplikaitė,
visus nuotaikingai nuteikusi šmaikščiais pavyzdžiais ir žvaliu
pristatymu.
Emilija Brusokaitė nukėlė gimnazistus
į XVII amžių, aptardama Danieliaus Kleino pirmąją gramatiką ir
Konstantino Sirvydo „Dictionarium trium linguarum“. Itin atsakingai
ir vyriškai rimtai į lietuvių kalbos mokslinio tyrimo pradžią XIX
amžiuje pažvelgė Karolis Raulonis, nukeldamas klausytojus net į
XVIII amžiaus pabaigoje Europoje susiformavusias lyginamosios
istorinės kalbotyros ištakas, pirmuosius indoeuropiečių prokalbės,
sanskrito, senovės skandinavų ir islandų kalbų tyrinėtojus Viljamą
Džonsą, Francą Bopą ir Rasmusą K. Raską. Tokiu būdu Karolis leido
draugams suprasti, kad XIX a., Lietuva okupavus carinei Rusijai, tik
užsieniečiams vokiečiams Augustui Šleicheriui ir Fridrichui
Kuršaičiui atsirado galimybė domėtis lietuvių kalba, nes tai, kokią
sistemą ji turėjo, nebuvo kitose senosiose kalbose. Ir dar, reikia
pridurti, šie mokslininkai tą darė Rytų Prūsijoje, Karaliaučiaus
srityje, Mažojoje Lietuvoje, kuriai lietuvių tauta ir taip turi būti
dėkinga už pirmąsias lietuviškas knygas. Neringa Lisauskaitė kaip
tik kalbėjo apie sunkią ir sudėtingą lietuvių kalbos situaciją
carinės Rusijos priespaudoje, apie tautinį žemaičių sąjūdį, apie
sunkų ir pavojingą knygnešių kelią, primindama klasei ir Merkinėje
kunigavusį knygnešį K. Jagminą, kurio vardu pavadinta ir viena iš
miestelio gatvių. Visiems juoką ir netikėtumo įspūdį sukėlė
mokytojos paruoštame klausimyne užminta mįslė, ką italų kalbininkas
P. U. Dinis vadino „lietuvybės kontrabandininkais“.
Noriu atkreipti dėmesį ir
apgailestauti, kad tiek lietuvių kalbos situacija tautinio atgimimo
laikotarpiu, tiek žodynininko K. Būgos darbais, tiek bendrinės
lietuvių kalbos normintojo J. Jablonskio nuopelnais teko bendromis
jėgomis susipažinti kartu su mokytoja visiems draugiškai
atsakinėjant į iš anksto paruoštus klausimus. Deja deja, bet dalis
gimnazistų nepasivargino paieškoti informacijos ir paruošti
pranešimų minėtomis temomis. Nepaisant to, konferencijos dalyvius
toliau džiugino Deividas Kašėta, kalbėdamas apie tarpukario
Lietuvoje ir užsienyje lietuvių kalbos kultūra besirūpinusius
kalbininkus Praną Skardžių ir Antaną Salį. Lietuvių kalbos, 1922 m.
įgijusios valstybinės kalbos statusą, aptarė Kamilė Žukaitė,
nušviesdama tuo metu įsikūrusio Lietuvių kalbos instituto veiklą ir
aptardama kalbininko Juozo Balčikonio, kaip žodynininko ir K. Būgos
bei J. Jablonskio darbų tęsėjo, nuopelnus. Apie lietuvių kalbos
situaciją sovietinės okupacijos metais ir rusifikacijos įtaką
gimtajai kalbai mokiniai diskutavo, atsiremdami į klausimyną bei
klausydamiesi pamokoje dalyvavusios rusų kalbos mokytojos
prisiminimų. Gimnazistams išties turėjo paaiškėti, jog prieš antrojo
atgimimo (1988-1990) metus rusų kalba, kaip valstybinė, buvo
išstūmusi į paraštę lietuvių kalbą, kuri per tą laiką prisirinko
daug svetimybių ir kalbos šiukšlių, jiems turėjo paaiškėti, kaip
vykdoma kolektyvizacija ir prievartinis žmonių kraustymasis iš
vienkiemių ir gimtųjų žemių naikino iš gyvosios vartosenos tarmes.
Paskutinis diskusijos klausimas,
tekęs auditorijai, – paaiškinti, kuo lietuvių kalbai svarbi yra
Tautinio atgimimo ir Nepriklausomybės laikų atkūrimo data – 1988 m.
lapkričio 18-oji. Nors ir nuvargusios nuo tokio sutelkto ir darnaus
konferencijos darbo, gimnazistų galvos šiaip ne taip suvedė dvi
datas – 1922-ieji ir 1988-ieji – lietuvių kalba paskelbiama
valstybine kalba.
Belieka ir man, kaip mokytojai,
pasidžiaugti savo mokiniais, kurie rašydami konferencijos refleksiją
nuoširdžiai prisipažino įsitikinę, kokia vis dėlto svarbi jiems
gimtoji kalba, „didžiulė visų lietuvių kultūros vertybė“, kad „jos
istorija nepaprasta ir turtinga“, kad ją „reikia saugoti ir
puoselėti“, nes tai viena seniausių pasaulio kalbų ir sunkiausių,
nes globalizacijos ryklys kuo tolyn, tuo labiau vis grasinasi ją
praryti, jei pasiduosime viliojančiai angliškajai pagundai.
Prisipažinsiu, daug darbo reikia įdėti tiek mokytojui, tiek
mokiniams, kad tokia konferencija praeitų sklandžiai. Tačiau koks
džiaugsmas didis mokytojo ir jo ugdytinio širdyje, kai skaitai
komentarą: „Man labiausiai patiko pristatyti savo kalbą ir
išklausyti kitų pranešimus.“ Tokia lietuvių kalbos mėnesiui skirta
mokinių konferencija – puikus ugdytinių startas ne tik PUPP‘o
kalbėjimo užduočiai atlikti, bet ir tramplinas šuoliui į kitus
moksleiviams tinkančius renginius bei neįkainojama viešojo kalbėjimo
patirtis kiekvieno asmeniniame gyvenime.
Lietuvių kalbos mokytoja Rita
Černiauskienė
Ruošdamiesi šventei, padedami
auklėtojų, vaikai kirpo, spalvino kaukes, svarstė kokiais
persirengėliais pavirs. Dieną prieš Užgavėnes vaikai salėje pagamino
Morę. Į ją sudėjo visus metų blogus darbus, poelgius ir pyktį.
Po pusryčių darželyje suskambėjo
barškučiai, žvangučiai, kilo nemažas triukšmas. Tai Lašininis su
mažaisiais persirengėliais triukšmaudami ėjo į salę. Prie jų
prisijungė ir Kanapinis su draugais. Garsiai salėje aidėjo „žiema,
žiema bėk iš kiemo!“, skambėjo eilėraštukai, dainelės, šokome
ratelį.
Grupėse vaikai pasivaišino iš namų
atsineštomis vaišėmis ir visi išėjo šventės šurmulį pratęsti
darželio kieme. Čia, prie didelio laužo, vaikai stebėjo Kanapinio ir
Lašininio varžytuves, šoko, budino iš žiemos miego medžius. Laimėjo
kovą, žinoma, Kanapinis. Pasibaigus Užgavėnių šurmuliui,
išsiskirstėme visi tikėdamiesi, kad žiema nebesugrįš ir kad netrukus
sulauksime pavasario.
Dėkojame K. Verseckui už įspūdingą
Užgavėnių laužą ir visiems tėveliams, paruošusiems vaikams gražias
kaukes bei skanius Užgavėnių užkandžius.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo
skyriaus vedėja Jurgita Večkienė
Šiandien mes, Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos
ikimokyklinio ir priešmokyklinio skyriaus mokinukai, linksmai ir
išradingai paminėjome Vasario 16 – ąją – Valstybės atkūrimo dieną.
Susirinkę į aktų salę, dalijomės žiniomis apie Lietuvą, dainavome
daineles, deklamavome eilėraštukus. Mažiejo sužinojo nemažai naųjų
faktų apie Lietuvos sostinę – Vilnių, susipažino su didžiausiomis
savo gimtinės upėmis. Pati smagiausia ir, žinoma, be galo prasminga
šventės dalis – auklėtojos Rūtos iškeptos duonos ragavimas. Vėliau
mažieji iš spalvotų kamuoliukų pabandė sudėlioti Lietuvos vėliavą.
Taip mažais žingsneliais per kasdienybę ir šventes ugdome savo
vaikuose pilietiškumą ir auginame sąmoningus Lietuvos piliečius.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo
skyriaus vedėja Jurgita Večkienė
Jau praėjusių metų lapkričio mėnesį Merkinės
Vinco Krėvės gimnazijos bibliotekoje pradėjo rusenti ir židinys,
spinduliuojantis knygų šviesa ir kviečiantis visus prisijungti prie
akcijos „Knygų Kalėdos 2016“. Smagu, kad gimnazijos bendruomenė jau
ketvirtus metus iš eilės aktyviai dalyvavo šioje akcijoje ir
bibliotekai padovanojo naujų knygų. Kaip ir 2015 metais, dosniausi
buvo mūsų mokyklos mokinukai ir mokytojai. Keletą knygelių
bibliotekai padovanojo ir buvę gimnazijos mokiniai. Taip pat labai
dėkingi ir kitiems knygų bičiuliams (privačioms įmonėms,
leidykloms), kurie jau ne vienerius metus mums padovanoja vertingų
knygų. Iš viso bibliotekos fondas per šias „Knygų Kalėdas“ pasipildė
180
knygų.
Taigi norime
nuoširdžiai padėkoti šiems Merkinės V. Krėvės gimnazijos bibliotekos
rėmėjams: „Brolių baidarėms“ (buvę gimnazijos mokiniai
Arūnas ir Audrius Barasai), Pilnų namų
bendruomenei, Z. Bigelienės įmonei, UAB
„Maxima LT“, Ugdymo plėtotės centrui, leidykloms („Tikra knyga“,
„Nieko rimto“, „Alma littera“, „Sofoklis“, „Burokėlis“, „Alumnus“,
„Debesų ganyklos“, „Tyto alba“, „Lietuvos rašytojų sąjungos
leidykla“), Šiaulių banko darbuotojoms,
Elenai Glavickienei;
buvusioms gimnazijos mokinėms Dignai
Čaplikaitei ir Gabrielei Leskauskaitei; mokiniams: Akvilei
Stančikaitei (1kl.), Faustei Varanavičiūtei (2 kl.), Austėjai
Pileckaitei (2 kl.), Erikai Vasilevskajai (2 kl.), Smiltei
Kazlauskaitei (3 kl.), Miglei Rudskaitei (4 kl.), Karolinai
Jekevičiūtei (4 kl..), Austėjai Tarailaitei (5 kl.), Elingai
Večkytei (5 kl.), Rugilei Sinkevičiūtei (5 kl.), Evelinai Lukšytei
(6 kl.), Karoliui Janulevičiui (6 kl.), Agnei Jocytei (6 kl.),
Karoliui Jankeliūnui (Ig kl.), Modestai Čaplikaitei (IIag kl.),
Aldonai Bubnelytei (IIag kl.), Daumantui Žitkui (IIIg kl.), 6 klasės
mokiniams (auklėtoja A. Tarailienė), 7 klasės mokiniams (auklėtoja
R. Kučinskienė), 8b klasės mokiniams (auklėtojas E. Vitkauskas), Ig
klasės mokiniams (auklėtoja R. Černiauskienė), IIag klasės mokiniams
(auklėtoja V. Katkevičienė), IVg klasės mokiniams (auklėtoja A.
Katelynaitė); mokytojams: Ritai ir Vytautui Černiauskams,
Silvestrui Pūčiui, Ingai Taraškevičiūtei-Kimontienei, Reginai
Talutienei, Birutei Čaplikienei, Laimai Barisaitei, Marytei
Padalskienei, Rūtai Kučinskienei, Reginai Sakalauskienei, Rasai
Alekšiūnienei, Alfredui Šapalui.
Akcija „Knygų Kalėdos“
skatina bendrauti ir dalytis knygomis su tais, kuriems jų trūksta,
dalytis ta knyga, kuri parodys naujus kelius, atvers gražesnius
horizontus. Tikime, kad net ir pačiuose skurdžiausiuose namuose gali
gyventi knyga, įkvepianti savo skaitytojus – vaikus, tėvus ar net
visą šeimą – keisti savo gyvenimą taip, kaip jiems norisi.
LR Prezidentūros tinklapyje visi
akcijos dalyviai, padovanoję gimnazijos bibliotekai knygų, skelbiami
šiuo adresu: https://www.knygukaledos.lt/akcijos-biciuliai
Bibliotekininkės Laima ir Margarita
Sausio 18 d. darželyje lankėsi biologijos mokytoja Kristina Vyšniauskienė. Ji papasakojo mums apie paukštelius ir žvėrelius:
ką žvėreliai valgo, kam jiems reikalingas kailis, kodėl kai kurie
žvėreliai žiemą užmiega arba išskrenda į šiltuosius kraštus. Vaikai
klausėsi, atsakinėjo į klausimus, rodė, kaip žvėreliai skraido,
ieško maisto, miega. Prisiminė tai, ką žino, ir sužinojo daug
naujų dalykų apie paukštelius, žvėrelius. Ačiū Kristinai už
turiningai pravestą pamokėlę.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo
skyriaus vedėja Jurgita Večkienė
Gruodžio 21 d. Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų
mokyklos salėje vyko mokinių, iškovojusių prizines vietas
respublikinėse olimpiadose, varžybose ir konkursuose, paskatinimo
šventė. Asmeninėmis dovanomis buvo paskatinti musų gimnazijos
mokiniai: Austė Krivoščenko (XXII
Lietuvos mokinių dailės olimpiados III vietos laimėtoja), Matas
Kaškonas, Armandas Saveiskis, Kornelijus Baublys, Karolis
Janulevičius, Matas Kalvinskas, Danielius Sabonis, Uosis Fialkovskis,
Edvinas Jonytis, Žilvinas Jonytis, Dovydas Kaškonas, Kastytis
Žukevičius, Edvinas Plutulevičius (Lietuvos
mokyklų žaidynių kvadrato (gim. 2003 m. ir jaunesnių) varžybų I
vietos laimėtojai ir Lietuvos mokyklų žaidynių kaimo vietovių
mokyklų kvadrato gim. 2003 m. ir jaunesnių) varžybų II vietos
laimėtojai) ir
buvęs mūsų gimnazistas Žygimantas Minelga (Lietuvos
mokinių meninio skaitymo konkurso II vietos laimėtojas). Sveikiname
mokinius ir jų mokytojus Ritą Černiauskienę, Vytautą Černiauską,
Valdą Lukšį, Tomą Barysą ir Liną Nekrošių.
Direktoriaus
pavaduotoja ugdymui Rasa Bingelienė
Gruodžio 14 d. III gimnazijos klasės
mokiniai vyko Vilnių. Mokiniai aplankė Vilniaus universiteto rūmų
ansamblį ir biblioteką (įkurtą 1570 m.), kuri iki šių dienų išliko
autentiškose erdvėse.
Kartu su visais senojo
universiteto pastatais ir kiemeliais ji sudaro vieningą, įspūdingą
ir nepakartojamą Vilniaus senamiesčio architektūrinį ansamblį,
reprezentuojantį Lietuvos mokslo ir kultūros pažangos istoriją.
Gimnazistai apžiūrėjo Pranciškaus Smuglevičiaus salę, Joachimo
Lelevelio salę, observatoriją, Universiteto kiemelius, Šv. Jonų
bažnyčią, Filologijos fakultetą, klausėsi įdomių gido pasakojimų.
Vėliau moksleiviai grožėjosi puošniu kalėdiniu Vilniaus senamiesčiu.
Klasės
auklėtoja Audronė Streikuvienė
Gruodžio 13 d. 8a ir 8b klasių mokiniai lankėsi
Lietuvos aviacijos muziejuje Kaune. Čia kaupiami su aviacijos
tematika susiję eksponatai, kurių surinkta beveik 20 tūkstančių. Iš
jų daugiau nei 40 skraidymo aparatų. Didelių gabaritų orlaiviai bei
priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technika eksponuojama 2 ha ploto
atviroje lauko aikštelėje. Muziejuje eksponuojama Lituanicos kopija,
lietuviški ir Lietuvoje naudoti sklandytuvai. Mokiniai apžiūrėjo
Lietuvoje naudotus sportinius lėktuvus, Lietuvos ir Lenkijos karinių
oro pajėgų lėktuvus, sraigtasparnius, aviacinių variklių kolekciją,
lėktuvų modelius, akrobatinį lėktuvą JAK-50, pasėdėjo lėktuvo An-2
ir sraigtasparnio Mi-8 treniruoklių kabinose. Muziejuje įrengta
simbolinė S.Dariaus ir S.Girėno kripta, Lietuvos karo aviacijos vado
A.Gustaičio atminimo kambarys.
Mokytojas
Eimantas Vitkauskas
Lapkričio 25 d. pirmokai, antrokai ir priešmokyklinės grupės vaikai
vyko į Alytų , kur dalyvavo teatralizuotoje
saugaus eismo edukacijoje „Kairėn-dešinėn-kairėn“.
Jie stebėjo Alytaus miesto teatro aktorių paruoštą saugaus
eismo spektaklį-vaidinimą. Renginį organizavo VĮ
"Alytaus regiono keliai" bendradarbiaudama kartu su Lietuvos
automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Po to
pradinukai susipažino su miestu, užlipo ant Alytaus piliakalnių
pasigrožėti apylinkių vaizdais.
Išvyka leido įdomiai ir žaismingai
pasimokyti saugaus eismo taisyklių, kurias labai svarbu visiems
gerai mokėti ir saugiai elgtis gatvėje.
Mokytoja Zita Kulakauskienė
Lapkričio 25 d. VSDFV Alytaus skyriaus Klientų aptarnavimo skyriaus
vedėjo pavaduotoja Ida Verslovienė Merkinės Vinco Krėvės gimnazijoje
vedė netradicinę pamoką apie socialinį draudimą. Susitikimo su 11 ir
12 klasių mokiniais metu buvo pateikta informacija, kuri jaunimui
bus reikalinga priimant sprendimus ir turės įtakos jų gyvenimui bei
suteikta žinių, kad tuoj už mokyklos durų jų laukiantys suaugusiųjų
gyvenimo elementai neužgriūtų nesuprantamais burtažodžiais – PSD,
MMA, pensija, pašalpa, nedarbingumas, stažas ir t.t.
Moksleiviams buvo pristatyta socialinio draudimo užuomazgos ir
istorija, socialinio draudimo sistema ir jo svarba, socialinio
draudimo rūšys: ligos, sveikatos, nedarbo, motinystės, senatvės
pensijos, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų. Taip pat
pateikta aktualiausia informacija apie darbo stažo apskaičiavimą,
darbą už mažiau nei minimalią mėnesinę algą, ligos pašalpą, nedarbo
išmoką, internetu prieinamas paslaugas, paaiškinta, kas yra
privalomasis sveikatos draudimas, kodėl jis yra privalomas ir ką
užtikrina, diskutuota apie legalų ir nelegalų darbą ir „šešėlio“
įtaką žmonių socialinei gerovei.
„Sodros“ atstovė Ida Verslovienė po susitikimo džiaugėsi smalsiais
ir aktyviais mūsų gimnazijos moksleiviais, o po surengtos viktorinos
apie socialinį draudimą dviem aktyviausiems (D. Bendoriui ir A.
Žukauskui) įteikė „Sodros“ suvenyrus.
Vertimas – tai
Europos kalba
Umberto Eco
Lapkričio
24 d. mūsų mokyklos III gimn. klasės mokiniai Kristupas Černiauskas,
Gabrielė Lukšytė ir Emilija Rožankevičiūtė dalyvavo Europos
Komisijos organizuotame Juvenes Translatores konkurse. Šis
konkursas rengiamas siekiant skatinti mokytis kalbų ir domėtis
vertimu. Dalyvavimas šiame konkurse jau yra sėkmė, nes, tinkamai
užpildžius paraišką, dalyviai atrenkami atsitiktine tvarka.
Kiekvienoje valstybėje narėje yra atrenkama tiek mokyklų, kiek vietų
toji valstybė narė turi Europos Parlamente. Lietuvai skiriama 11
vietų, t.y. galėjo dalyvauti 11 mokyklų, tarp kurių pateko ir mūsų
gimnazija. Šių metų vertimo konkurso tekstų tema buvo kalbų
mokymasis. Visi konkurso dalyviai tiesiai iš Briuselio gavo mielas
atminimo dovanėles. Džiaugiamės šauniais mokiniais, galimybe
pasitikrinti anglų kalbos žinias ir proga dar kartą pasijusti
didelės ir draugiškos Europos valstybės dalimi.
Mokytoja Audronė
Streikuvienė
6a ir b klasės mokiniai, kartu su
keletu penktokų ir septintokų, rudens atostogų metu, lapkričio 3
dieną, išsiruošė pasižvalgyti po sostinę. O pasižvalgyti tikrai buvo
kur...
Pasiskirstę grupelėmis, lankėmės tik
prieš du mėnesius pradėjusiame veikti Iliuzijų muziejuje. Pasirodo,
tai tarsi kreivų veidrodžių karalystė – matai vieną vaizdą, o iš
tiesų to, ką matai, net nėra... Keista. Ne vienas pabuvojome
lėkštėje tarp daržovių, traukėme laivą iš nutapyto paveikslo,
atradome naujas žemes, vaikštinėjome atogrąžų miškuose. Kai kas
mėgavosi net atspėję seifo, pilno pinigų, kodą. Smagu buvo pakaboti
palubėje, kai po tavimi lieka lova, gėlių vazonai, kėdės. Taip ir
likome nesupratę, kur tiesa, o kur tik iliuzija.
Besidalindami įspūdžiais, pasukome
Šokolado namų link. Vien kvapai, pravėrus jaukios, mažos
parduotuvėlės duris, ko verti... Mus pasitiko šių namų savininkas –
tikras šokolado meistras, kuris pirmiausiai papasakojo mums labai
daug įdomių faktų apie taip visų mėgstamą šokoladą, o vėliau ėmėmės
darbo mes. Taip, patys tapome šokolado meistras, mat mūsų rankose
gimė tokie šedevrai, kad... Negana to, viską, ką matėme, apie ką
mums buvo pasakojama, galėjome ir paragauti, o savo pačių rankomis
pagamintus šokoladinius saldainius atsargiai vežėme namo.
Kvepiantys šokoladu, burnoje jusdami
švelniai kartų skonį, bediskutuodami apie iliuzijų pasaulį grįžome
namo. Ši išvyka – puiki pramoga, praskaidrinusi lietingą ir tamsų
rudenį, o kartu ir įkvėpusi naujiems darbams.
Mokytoja Asta
Tarailienė
Prieš pat moksleivių rudens atostogas, spalio 28 dieną, mūsų
gimnazijoje šurmuliavo Simajudo turgus. Šįkart į šventę sugužėjo
neeiliniai svečiai – senosios Dainavos šalies žemės gyventojai.
Prekyvietėse buvo galima sutikti ir legendinį Punios valdovą
kunigaikštį Margirį, ir nuožmiųjų kryžiuočių kariauną, buvo svečių
ir iš senojo Milžinkapio papėdės – tai bajoras Mykis su savo sūnumis
ir žaviąja Meiluže. O kaipgi turgus be jaunimo... Salėje buvo apstu
bernelių ir mergelių, atvykusių iš V. Krėvės ,,Dainavos šalies senų
žmonių padavimų". Reikėtų pripažinti, jog daugelis jų liūdni (juk jų
meilę išskyrė šveitrusis kalavijas). Turėjome atvykėlių net iš
paties Gilšės ežero dugno, kur iki šiol laimingai gyvena ir meile
džiaugiasi jaunasis bernelis su savo ištikimąja mergele.
Pasivaikščiojus po
senąją Dainavos šalies žemę, prisiminus V. Krėvės pasakojimus apie
šią šalį, mūsų visų laukė pati smagiausia turgaus dalis – pirkimas
ir pardavimas. Kaip ir visada, šio turgaus valiuta – krėviukai, o
pardavinėjome savo pačių gaminius, kurie kasmet vis labiau stebina
ir mus pačius, ir turgaus svečius.
Prisipirkę
skaniausių patiekalų, prisiragavę gaiviausių gėrimų visi vėl grįžome
į savo prekyvietes – juk šventė tęsiasi, o jos tąsa – viktorina,
kurioje kiekvienos klasės atstovai parodė, ką jie žino apie V.
Krėvės gyvenimą bei kūrybą.
Turgui pasibaigus,
visi išsiskirstėme į savo klases, tačiau tikrai neliūdėjome – juk po
metų tikrai susitiksime toje pačioje vietoje. Tik jau kitomis akimis
žvelgsime į V. Krėvę...
Mokytoja Asta Tarailienė
Lietingą spalio 25
d. (antradienio) rytą, nepabijoję šalčio, dvyliktos bei
vienuoliktos klasės mokiniai išsiruošė aplankyti Marcinkonių kaimo.
Pirmiausia užsukome į muziejų, kuriame mūsų jau laukė daugumai jau
pažįstamas muziejaus darbuotojas Jonas Bajoriūnas. Nors dzūko namo,
kur įrengta pagrindinė muziejaus ekspozicija, mums aplankyti
nepasisekė, nes šiuo metu jis remontuojamas, užtat pasiklausėme
įdomių darbuotojo pasakojimų apie Marcinkonių kaimą. Mokiniams
įsiminė Jono Bajoriūno puikus humoro jausmas bei širdžiai miela
dzūkų tarmė. Po kelių pasakojimų nuėjome apžiūrėti pačios
Marcinkonių etnografinės sodybos. Joje eksponuojama įvairiausi
senoviniai dzūkų daiktai, iš kurių galima sužinoti, kaip šiliniai
dzūkai gyveno ir tebegyvena, kokių papročių ir tradicijų laikėsi.
Pačius įdomiausius eksponatus – pavyzdžiui, pintinę, kurioje telpa
20 kg voveraičių, – Jonas Bajoriūnas pademonstravo iš arčiau ir
smulkiau apie juos papasakojo. Mokiniams labai patiko muziejaus
darbuotojas ir jo šmaikštūs pasakojimai.
Paskui vykome į
Dzūkijos nacionalinio parko Marcinkonių lankytojų centrą. Jame
apžiūrinėjome įrengtas ekspozicijas apie vietinę gamtą, jos gyvūnus,
augalus, klausėmės Parko istorikės Virginijos Pugačiauskienės
pasakojimų apie senųjų dzūkų papročius, jų gyvenimą, amatus bei
tradicijas. Klausėmės Marcinkonių etnografinio ansamblio įrašų.
Lankytojų centro gamtininkas Gintautas Kibirkštis suteikė progą
pasiklausyti kai kurių paukščių balsų, stebėti filmuotą medžiagą
apie Čepkelių raisto gamtinę įvairovę ir durpių susidarymo
prielaidas, tačiau labiausiai mokiniams patiko gamtos centre esantys
sėdmaišiai.
Nors sušalę ir sulyti,
bet pasisėmę žinių, įspūdžių, su geriausiomis emocijomis grįžome į
mokyklą. Girdėjau mokinius kalbant, kad buvo tokių, kurie
Marcinkonyse lakėsi pirmą kartą. Tad nuoširdžiai dėkojame dvyliktokų
ir vienuoliktokų lietuvių kalbos mokytojoms, kurios mus lydėjo
į šilinių dzūkų kraštą – Marcinkonis.
Šarūnė Aranauskaitė,
IV g kl.
Spalio 25 d.
mažųjų teatro „Pelėdžiukas“ dalyviai
aplankė Merkinės globos namų gyventojus. Spalis – pagyvenusių žmonių
mėnuo. Mažieji artistai ne tik pasveikino šia proga senelius, bet ir
visi kartu paminėjo V.Krėvės gimtadienį. Mažieji artistai
pradžiugino vienišus senelius savo meniniu pasirodymu. Globos namų
gyventojai labai džiaugėsi, kad juos aplankėme, dėkojo ir kvietė
apsilankyti dažniau.
Mokytoja Zita
Kulakauskienė
Spalio 24 d.
2,3,4 klasių mokinukai ir jų mokytojai iškeliavo į Liškiavą.
Užlipę ant piliakalnio grožėjosi apylinkių vaizdais, regėjo
įspūdingą bažnyčią. Svarstė, kuris piliakalnis – Merkinės ar
Liškiavos – didesnis, kodėl pilims statyti reikėjo parinkti
tinkamą vietą, iš ko statė pilis. Su įdomumu klausėsi
ketvirtokų mokytojos sekamo V. Krėvės padavimo „Kunigaikštis
Kunotas“, apie Liškiavos pilies gynimą nuo lenkų karių.
Integruota pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamoka – išvyka
leido įdomiau pažinti Dainavos šalį, apie kurią taip nuoširdžiai
rašė mūsų Vincas Krėvė.
Mokytoja Rasa Alekšiūnienė
Įsibėgėjus V. Krėvės savaitei, spalio
21 dieną
5 ir 6 klasių mokiniai, neišsigandę net beprasidedančio snygio,
išsiruošė į išvyką. Keliavome į V. Krėvės gimtinę – Subartonis.
Pirmoji stotelė – padavimais apipintas Gilšės ežeras. Šeštos klasės
mokiniai papasakojo penktokams, kaip šis ežeras atsirado. Visi kartu
bandėme ežero viduryje įžvelgti paskendusio ežero rūmų bokštus. Kai
kuriem ir pavyko... Na, o penktokai prisiminė V. Krėvės padavimą
apie mergelę, pavirtusią akmeniu.
Vėliau visi kartu aplankėme rašytojo kapą,
sukalbėjome maldelę už mirusius, uždegėme žvakelę.
Ekskursija tęsėsi memorialiniame V. Krėvės muziejuje.
Jaukiai susėdę senovinėje dzūkiškoje pirkioje klausėmės įdomaus
Evelinos Buržinskienės pasakojimo apie rašytojo vaikystę, studijų
metus, santykius su tėvais, kaimo žmonėmis.
Nors ir sušalę, tačiau laimingi, įkvėpti noro dar
labiau pažinti rašytoją bei savo gimtąjį kraštą grįžome į mokyklą,
prižadėję sau primai progai pasitaikius sugrįžti į Subartonis.
Mokytoja Asta Tarailienė
Lietingą
spalio 20 dieną abi aštuntos ir
septintos klasės mokiniai kartu su auklėtojais Eimantu Vitkausku,
Danguole Barysiene, Rūta Kučinskiene bei lietuvių kalbos mokytoja
Rita Černiauskiene važiavo į pažintinę ekskursiją po Dainavos šalies
žemelę. Jie aplankė Merkinės kaimynystėje glūdinčią istorinę
Liškiavos žemę. Sustoję ant Nemuno kranto stebėjo mitologinį akmenį
„Jaučio pėda“ ir klausėsi lituanistės pasakojimų, kokiu būdu šis
akmuo susijęs su senuoju lietuvių tikėjimu. Užlipę ant Liškiavos
piliakalnių – priešpilio ir pilies kalno – aiškinasi su istorijos
mokytoju E. Vitkausku, kaip senovės lietuviai ir prieš juos gyvenę
šiuose kraštuose jotvingiai buvo įsikūrę gyvenvietę šiose vietose,
samprotavo, kodėl gi mūsų protėviai pilis statė ant kalnų, tūnančių
pire didžiųjų upių. Mokiniai dėmesingai klausėsi ir lietuvių kalbos
mokytojos legendos apie Liškiavos pilyje gyvenusią raganą Vokę, kuri
dėl įtarimų vaikžudyste susilaukusi kraupios mirties – sidabrinės
kulkos į širdį. Aštuntokams ir septintokams irgi buvo įdomu
sužinoti, jog nuo Merkinės bažnyčios po Nemunu iki Liškiavos
piliakalnio buvęs nutiestas ilgas tunelis, tik paklydus keliems
vaikams jis buvo užverstas ir, deja, nė ženklo jo nelikę, tik
legendos. Kaip ir legendos esančios ir Vinco Krėvės sukurti
padavimai „Apie kunigaikštį Kunotą“ ar „Sūrūs vandenys“, kuriuos
kaip tik per Krėvės savaitę ir skaitė aštuntokai bei septintokai.
Stovėdami ant aukštojo piliakalnio šalia išlikusio Liškiavos pilies
kuoro vaikai dairėsi, ieškodami, kurioje pusėje esanti Lenkija, su
kuria kovėsi kunigaikštis Kunotas savo mergelę Žvaigždutę
vaduodamas, iš kurios kunigaikštis Raivedys žmoną parsivežęs.
Vėliau visi
mokiniai su mokytojais sugužėjo į Liškiavos Šv. Trejybės bažnyčią,
kur mūsų jau laukė gidė. Ji išsamiai papasakojo bažnyčios pastatymo
istoriją, vienuolių domininkonų atsiradimą Liškiavoje, išaiškino
kiekvieno paveikslo ir freskos, skulptūros simbolinę reikšmę,
palydėjo ir į bažnyčios rūsius, kur ekskursijos dalyviai išvydo
gausią bažnytinės atributikos ekspoziciją ir, žinoma, ten amžinojo
atilsio atgulusius domininkonų vienuolių palaikus.
Keturių pamokų
trukmės ekskursija neprailgo, tik gal kiek žvarbokas vėjas ir
kartais purškiantis lietutis sutrukdė mėgautis laiku, leidžiamu ne
klasėje prie knygų, o bevaikščiojant po renovuotą Liškiavos
vienuolyno ir bažnyčios ansamblį. Manau, kad išvyka nepaliko
abejingų ir tik dar kartą įrodė, jog žymiai įdomiau gyvai patirti
istoriją, nei skaityti apie ją iš vadovėlio ar žvalgytis po
interneto labirintus.
Mokytoja Rita
Černiauskienė
Spalio 20 d.
pas mus, šeštos klasės mokinius, iš Vilniaus Adomo Mickevičiaus
bibliotekos buvo atvykusi dailininkė Kristina Karvelytė, kuri
suteikė progą išmokti kurti komiksus. Prieš tai per lietuvių kalbos
pamokas perskaitėme Vinco Krėvės padavimą „Daina apie Arą“, kurį ir
pavertėme komiksu. Buvo įdomu bei linksma piešti ir rašyti, kuo
gaidys puikuojasi, kokia Aro, galingo paukščio, didžiausia svajonė,
kodėl kvaksi antys, ar tokia jau ir graži ta povo uodega. Dailininkė
kiekvienam iš mūsų aiškino, padėjo, kaip kuo gražiau ir tiksliau
sukurti tai, ką sumanėm. Savo piešinius antspaudavome bibliotekos
antspaudu, suklijavome į bendrą knygą, kurią galite surasti
gimnazijos bibliotekos skaitykloje. Tai buvo tikrai nuotaikinga
pamoka.
Kotryna
Černiauskaitė, 6a kl.
Spalio 14 d.
į spalvingais rudeniniais lapais papuoštą salę sugužėjo
ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriaus vaikučiai.
Susirinkome švęsti „Rudenėlio šventės“. Vaikučius pradžiugino
šventėje dalyvaujantys svečiai – Rudenėlis (auklėtoja Rūta), Šalna
(auklėtoja Onutė), Moliūgėlis (auklėtoja Gražina) ir Kiškutis
(meninio ugdymo pedagogė Jurgita). Kadangi Moliūgėlis atėjo į šventę
liūdnas, nusiminęs, tai patys mažiausieji vaikučiai jį pralinksmino,
atgaivino lietumi.
Ikimokyklinio ugdymo grupės vaikai, pasipuošę daržovių karūnėlėmis,
sakė eilėraščius apie daržoves, nuotaikingai šoko ratelyje, žaidė
pirštukų žaidimus. Na, o priešmokyklinukai visiems parodė, kaip jie
žaidžia pasaką „Ropė“.
Negana to, salėje buvo galima pasigrožėti ir rudens gėrybių
parodėle, kurią paruošė patys vaikučiai, padedami tėvelių.
Buvo tikrai šilta ir nuotaikinga šventė, žvarbų rudens rytmetį
sušildžiusi tiek vaikučius, tiek auklėtojas.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo
skyriaus vedėja Jurgita Večkienė
Solidarumo bėgimas yra
organizacijos „Gelbėkit vaikus“ (nepolitinė, nevyriausybinė
ir nereliginė už vaiko teises kovojanti organizacija)
rengiamas projektas, kurio metu, subūrus vaikus bendrai
sportinei veiklai, skatinamas solidarumas tarp skirtingų
kultūrų, socialinės aplinkos bei įvairaus amžiaus
moksleivių. Bėgimo dalyviai ne tik bėgo Solidarumo
kilometrus, bet buvo surinkta ir parama vaikų dienos centrus
lankantiems vaikams bei berniukams ir mergaitėms augantiems
Zambijoje.
Visiems dalyviams buvo įteikti Solidarumo
diplomai (už Neabejingumą ir tvirtą ryžtą prisidedant
kovoje prieš patyčias Lietuvoje bei padedant Zambijos
mažyliams išgyventi).
Dėkojame visiems dalyvavusiems už pastangas padėti
vaikams. Į organizacijos „Gelbėkit vaikus“ banko sąskaitą pervedėme
162,45 Eur.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa
Bingelienė
Kaip ir kasmet
spalio 5-ąją dieną Merkinės V. Krėvės
gimnazijoje vyko netradicinės pamokos mokytojų dienos proga.
Dvyliktokai gauna progą vesti pamokas vietoje mokytojų. Tai puiki
patirtis ir supratimas, kaip mokytojas jaučiasi prieš klasę.
Pasiskirstę kur po du, kur po vieną, abiturientai dėstė pamokas
nekasdieniškai: su mįslėmis, galvosūkiais, eksperimentais bei
visokiomis įdomybėmis. Nepamiršome ir mūsų mažųjų – jų mokytojus
taip pat ėmėsi pavaduoti vyriausieji mokyklos mokiniai.
Atsiliepimų buvo
įvairių: vieniems patiko, jautėsi prieš klasę laisvai, o kitus vertė
susimąstyti, koks vis dėlto sunkus bei varginantis yra pedagogo
darbas. Turbūt todėl paklausti, ar rinktųsi šią profesiją,
abiturientai ne daug žodžiavo, o tik traukė pečiais. Mokytojų dienos
šventę vainikavo vyriausiųjų mokinių renginys visiems mokytojams –
nominacijos. Abiturientai per tiek metų, praleistų gimnazijoje,
puikiai atskleidė, kaip mato kiekvieną iš mokytojų savo akimis. Jie
taip pat džiaugiasi, jog mokytojams patiko pateiktos skaidrės ir
pedagogai galėjo pasijuokti vieni iš kitų. Ši puiki tradicija
tęsiasi metai iš metų ir yra nuostabi patirtis vyriausiems mokiniams
renkantis profesiją.
Šarūnė Aranauskaitė, IVg kl.
Jau
tradicija tapusi kuriančių mokinių popietė „Šiandien širdį
pasivaikščioti išleisiu...“ aplankė mus ir šį spalvingą rudenį. Vėl
visi sugužėjome jaukioje, žvakių liepsnelėse paskendusioje Merkinės
V. Krėvės gimnazijos bibliotekos skaitykloje. Šį kartą ji kvepėjo
raudonskruosčiais obuoliais. Labai džiugu, kad kiekvienas galėjome
pasidalinti savąja kūryba ir atskleisti, ką mums reiškia ruduo ir
skanusis obuolys – sveikatos, meilės, gerumo, dosnumo simbolis.
Svajingą susitikimą dar labiau pagyvino mūsų gimnazijos moksleivių
atliktos rudeniu kvepiančios dainos. Žinoma, kiekvienas mažasis
kūrėjas neliko neapdovanotas mielomis gimnazijos bibliotekininkių
paruoštomis prisiminimo dovanėlėmis. Ši popietė kasmet mums parodo,
kad kuriantis žmogus yra vertybė ir niekada nereikia bijoti dalintis
savo jausmais, kaip renginio metu viena iš popietės sumanytojų
paminėjo, kad skaniausias obuolys yra tas, kurį užauginame savo
širdelėse. Taigi labai esame dėkingi ir savo lietuvių kalbos ir
literatūros mokytojoms, ir muzikos mokytojui, ir renginio organizatorėms,
bibliotekininkėms. Nekantriai lauksime kito rudens. Nežinia, kuo jis
kvepės?
Modesta
Čaplikaitė, IIag kl.
Rugsėjo 29 d.
Merkinės V. Krėvės gimnazijos mokiniai turėjo galimybę giliau
pažinti vieną iš meno sričių – kiną. Atvykęs žymus Lietuvos kino
operatorius A. Mikutėnas jaunimui papasakojo kino atsiradimo
istoriją, atskleidė dažnai paprastam žmogui nežinomas filmavimo
subtilybes, kaip keičiant apšvietimą, galima pakeisti paties žmogaus
charakterį. Taip pat leido atsiskleisti salėje sėdintiems būsimiems
operatoriams arba dar tik augantiems aktoriams. Antroje renginio
dalyje gimnazistai stebėjo G. Beinoriūtės režisuotą filmą „Pokalbiai
rimtomis temomis“, supažindinantį jaunimą su patyčiomis, palūžusių
vaikų istorijomis ir jų ryšiais su pačiu savimi.
Enrika Lubaitė,
Ig kl.
Tradiciškai
Europos
kalbų diena buvo pažymėta ir mūsų gimnazijoje. Visą savaitę (rugsėjo 19-26
d.) gimnazijoje organizuojamas
renginių ciklas – vyko užsiėmimai bei edukacinė veikla. Mokytojai
vedė pamokas, skirtas Europos kalbų dienai, diskutavo su mokiniais
apie šios dienos reikšmę. Penktos klasės mokiniai „augino“ Kalbų
medį, ant kurio šakelių sukabino įvairiaspalvius lapus su
gražiausiais lietuviškais ir angliškais žodžiais. 6-7 klasių mokinių
veikla – indoeuropiečių kalbų šeimos pristatymas. Mokiniai,
padedami lietuvių kalbos mokytojų, paruošė informatyvius
pristatymus, patys aktyviai dalyvavo netradicinėje pamokoje. 8–I
gimnazijos klasės mokiniai atliko tiriamąjį-kūrybinį darbelį –
rinko rusiškas mįsles, gretino jas su panašią reikšmę turinčiomis
lietuviškomis mįslėmis, jas iliustravo, ruošė skaidres bei pristatė
klasės draugams. II-IV klasių gimnazistai nuotaikingai dalyvavo
viktorinoje „European day of languages“. Viktorinos klausimai buvo
įdomūs, tačiau nelengvi. Dalyviai pripažino, jog kalbų mokėjimas
yra vienas svarbiausių šiuolaikiško žmogaus bruožų.
Mokytoja Audronė
Streikuvienė
Rugsėjo 9 d.,
penktadienį, keletas mūsų gimnazijos mokinių bei mokytojų kartu su
gimnazijos direktore vyko į Lietuvos Respublikos Prezidentūrą.
Prezidentūroje buvo apdovanojami ir pagerbiami visi Lietuvos mokyklų
žaidynių prizinių vietų laimėtojai. Šalies prezidentė Dalia
Grybauskaitė sveikino visus atvykusius ir džiaugėsi, kad šiose
žaidynėse dalyvauja didelė dalis Lietuvos mokyklų. Kadangi mūsų
gimnazijos sportininkai Lietuvos mokyklų žaidynių kaimo vietovių
gimnazijų, vidurinių mokyklų grupėje 2015-2016 mokslo metų žaidynėse
iškovojo 1-ąją vietą, gimnazijai buvo įteikta įspūdinga taurė ir
piniginis čekis, sporto inventoriui įsigyti. Šventėje dalyvavę
mokiniai: Justina Bolytė (IIIg kl.), Emilija Mikalonytė (IIbg kl.),
Edvinas Plutulevičius (8kl.), Justina Žitkutė (7kl.), Ugnė Lukšytė
(7kl.), Dovydas Kaškonas (7kl.), šaunusis mokyklos kūno kultūros
mokytojų trejetas: Valdas Lukšys, Linas Nekrošius, Tomas Barysas ir,
žinoma, gimnazijos direktorė Regina Sakalauskienė.
Emilija Mikalonytė, IIbg kl.
|