Nuo 2018 m. rugsėjo mėn. Varėnos r. Merkinės V. Krėvės gimnazijos 8a ir 8b klasės mokiai, šiose klasėse dėstantys mokytojai bei pagalbos mokiniui specialistai dalyvauja LL3 projekte ,,Ryšiai ir santykiai, siekiant grupės/klasės kiekvieno vaiko/mokinio pažangos“.
Projekto tikslas – sukurti (įtvirtinti) kiekvieno vaiko/mokinio pažangos ugdymo modelius remiantis švietimo įstaigų vidaus ir tarpusavio bendradarbiavimo tvarių ryšių ir santykių patirtimis.
Projekto pokyčio koordinatorius – 8 klasės auklėtoja Asta Tarailienė.
Nuo 2018 – 2019 m.m. pradžios Varėnos r. Merkinės V. Krėvės gimnazijoje yra suburta pokyčio komanda, kuriai vadovauja projekto koordinatorius. Į projekto įgyvendinimą įsitraukė šios publikos: mokiniai, tėvai, mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, mokyklos administracija. Didžiausias dėmesys projekto metu skiriamas vidinių (mokinys – klasės vadovas, mokinys – dalyko mokytojas, mokytojas – mokytojas, mokytojas, klasės vadovas – mokinio tėvai) ir išorinių (mokykla – švietimo centras, mokytojai – švietimo pagalbos specialistai) ryšių stiprinimui, siekiant kiekvieno vaiko pažangos.
Mokytojai, mokiniai, mokinių tėvai, pagalbos mokiniui specialistai bendrai sutarė, kad kiekvieno mokinio asmeninę pažangą sudarys bendrosios ir asmeninės kompetencijos (socialinė, kultūrinė, mokėjimo mokytis) bei akademiniai rezultatai, aptartos individualios pažangos stebėjimo ir fiksavimo formos bei periodiškumas.
Kartą per mėnesį kiekvienas 8 klasės mokinys pildo individualios pažangos stebėjimo klausimyną, o mokinio asmeninės pažangos pokytį individualiai su klasės vadovu aptaria bent du kartus per pusmetį. 2018 m. gruodžio 14 d. duomenimis, analizuojant mokinių individualios pažangos fiksavimo dokumentus, „Sėkmės lapus“ (pagalbos mokiniui sutartis, kurias mokytojai su mokiniais sudarė ugdymo proceso metu), atskirų dalykų įvertinimo vidurkius, visų dalykų mokytojų informaciją tėvams elektroniniame dienyne apie kiekvieno vaiko mokymosi pasiekimus ir pažangą, apibendrinant individualius pokalbius su mokiniais ir mokinių tėvais galima daryti išvadą apie teigiamus mokinių asmeninės pažangos pokyčius: gerėja daugumos dalykų įvertinimai (rusų kalbos pažangą padarė – 84 % mokinių, anglų kalbos – 76 %, lietuvių kalbos ir literatūros – 75 %, prancūzų kalbos – 100%, istorijos – 59 % geografijos 56 %, matematikos – 78 %, biologijos – 63 %, fizikos – 53 %,) , auga pasitikėjimas savimi (mokiniai tampa drąsesni, atsakingesni), paveiki pagalba draugui (auga atsakomybė už klasės draugų elgesį, jų mokymosi rezultatus,didėja atsakomybė už savo ir visos klasės pažangą), mokiniai tampa aktyvesniais sociokultūrinio gyvenimo dalyviais (dažniau lankosi kultūriniuose renginiuose, koncertuose, kinuose, žiūri jų amžiui tinkamas lavinamąsias televizijos laidas).
Klasės mokinių tėvų susirinkime aptarta mokinių individualios pažangos stebėjimo forma, susitarta dėl tėvų įsitraukimo į šį procesą (tėvai bent tris kartus per pusmetį kartu su vaiku aptaria jo individualią pažangą). Tėvų dienų metu tėvai individualiai su mokytojais aptaria mokinio rezultatus, pažangą, kartu ieško būdų kylančių problemų sprendimui. Bent du kartus per pusmetį mokytojai informuoja tėvus apie kiekvieno mokinio mokymosi pasiekimus ir pažangą elektroniniame dienyne. Individualiai kalbantis su dalyko mokytojais ir mokinių tėvais aišku, kad individuali mokinio pažangos stebėjimo sistema yra veiksminga (tėvus tenkina jų vaikų mokymosi rezultatai, problemų sprendimo būdai, išsamiai pateikta informacija apie jų vaiko gebėjimus ir pažangą).
Kiekvieno dalyko mokytojas pagal bendrai priimtus susitarimus sukūrė savo dalyko individualios mokinio pažangos stebėjimo ir fiksavimo formą, kurią mokiniai pildo kiekvienos pamokos metu. Aštuntų klasių mokiniai kiekvienos pamokos metu pildo pasiekimų ir pažangos įsivertinimo lapus. Mokytojai remdamiesi informacija iš pasiekimų ir pažangos vertinimo lapų planuoja ugdymo procesą, teikia mokiniams pagalbą (individualios konsultacijos, papildomos užduotys, mokytojo-mokinio susitarimai, ,,Sėkmės lapai“, jeigu reikia – žinių gilinimas visai klasei, koreguojant ugdymo procesą). Klasėje dėstančių mokytojų susirinkime aptariant mokinio individualios pažangos stebėjimo rezultatus, dalijantis savitomis patirtimis, individualiai kalbantis su mokytojais, mokiniais ir jų tėvais, aiškėja, kad pagerėjo mokytojų ir mokinių tarpusavio santykiai, stiprėja mokinių mokymosi motyvacija.
Bent du kartus per metus klasėje dėstančių mokytojų susirinkime aptariama kiekvieno mokinio individuali pažanga, dalijamasi gerosiomis patirtimis, ieškoma būdų kylančioms problemoms spręsti, siūlomos naujos priemonės, skatinančios mokinių mokymosi motyvaciją. Pakito klasėje dėstančių mokytojų susirinkimų kokybė, individualūs mokytojų pokalbiai tapo konstruktyvesni.
Klasėje dėstančių mokytojų susirinkimo metu susitarta, kuriems mokinimas reikalinga intensyvesnė pagalba, aptarti būdai, kaip ją būtų galima suteikti. Spec. pedagogė nuolat konsultuoja mokytojus, dirbančius su specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniais, ji parengė pažangos stebėjimo ir fiksavimo lapus, kuriuos SUP mokiniai pildo kiekvienos pamokos metu. Vaiko gerovės komisijos nutarimu per lietuvių kalbos, matematikos, rusų kalbos pamokas su šiais mokiniais dirba mokytojo padėjėja. Kartą per savaitę, prireikus išsamesnio paaiškinimo, detalesnio aptarimo pildant individualios pažangos stebėjimo lapus, kuriuose mokiniai fiksuoja savo mokymosi pasiekimus, socialinę veiklą, bendrųjų ir asmeninių kompetencijų pokytį, spec. pedagogė individualiai dirba su specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniais, teikia reikalingą pagalbą, susijusią su mokymosi rezultatų pokyčiu. Mokiniai tampa atviresni, labiau pasitiki savo jėgomis, drąsiau jungiasi prie bendrų klasės projektų, pagerėjo daugelio dalykų mokymosi rezultatai. Soc. pedagogė didesnį dėmesį skiria darbui su sunkaus elgesio mokiniais, organizuoja bendrą pagalbą mokytojams: vyko susitikimas su Varėnos Socialinių paslaugų centro psichologe, kuri konsultavo mokytojus, kaip koreguoti netinkamą mokinių elgesį. Taip pat džiugina glaudesni santykiai su socialinėmis darbuotojomis, dirbančiomis su pagalbos reikalingomis šeimomis: daugiau dėmesio skiriamai vaiko auklėjimui šeimoje, tėvai skatinami pasirūpinami vaikų higiena, mokymosi priemonėmis, pagerėjo mokinių pamokų lankomumas. Tėvams teikiama daugiau patarimų, kaip koreguoti vaikų auklėjimą. Ugdomas visos šeimos atsakomybės jausmas.
