Gegužės 21/27 d. penki Varėnos krašto jaunuoliai: Kristupas, Gabrielė, Inesa ir Jolita iš Merkinės V. Krėvės gimnazijos bei Lukas iš Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos, dalyvavo tarptautinėje jaunųjų fotografų stovykloje Lenkijoje. Septynias dienas trukusios stovyklos metu vyko labai naudingi teoriniai ir praktiniai, fotografavimo įgūdžius tobulinantys užsiėmimai. Mokėmės išsamiau pažinti įvairias fotoaparato funkcijas ir jas taikyti įgyvendinant suformuluotas užduotis. Besigilindami į fotografijos paslaptis dalyvavome pažintinėse kelionėse po Mozūrijos krašto apylinkes. Šeimininkai buvo labai svetingi, o vakarais jaunimas dalyvavo įvairiose rungtyse, žaidimuose, vakarojimuose, kurie padėjo labai greitai susibičiuliauti ir sukurti itin draugišką atmosferą tarp lenkų, lietuvių bei kitos, paralelios grupės iš Rusijos ir Vokietijos.

Viešėjome gražiame krašte, puikių Mozūrijos krašto ežerų apsuptyje, netoli Gižycko miesto. Sekant istorinėmis paralelėmis išaiškėjo, kad šiose apylinkėse pirmiausia apsigyveno galindų gentys. Ramus gyvenimas tęsėsi lig pirmųjų kryžiuočių išpuolių antroje XIII šimtmečio pusėje. Po nuožmių kovų ši sritis gerokai ištuštėjo, o patys kryžiuočiai ją pakrikštijo „didžiąją dykuma“. Pats miestas įsikūrė 1340 m., kai kryžiuočiai pastatė tvirtovę tarp dviejų ežerų – Negotino ir Mamrų. Iš pradžių tai buvo pasienio punktas, vėliau naudojamas karo žygiams į Dainavą ir Lietuvą ruošti. 1614 m. didysis Brandenburgijos magistras bei Prūsijos kunigaikštis Zygmuntas Hohenzollernas suteikė gyvenvietei miesto teises. Kadangi kunigaikštį vietiniai vaišino žuvimi, nuo to laiko miestelio herbe vaizduojami trys sidabriniai karšiai. Tuo metu miestas vadinosi Lotzen. Nuo XVII iki XIX a. pradžios miesto laukė sunkūs laikai. 1557 m. lietuviai su totoriais visiškai jį sunaikino: išliko tik pilis, bažnyčia ir rotušė. 1709-710 m. siautėjo maro epidemija. 1920 m. Lotzen‘as tapo apskrities buveine, o 1843-1851 m. pradėtas statyti milžiniškas Boyen fortas – tvirtovė, kurioje vienu metu galėdavo gyventi 40 000 Prūsijos kareivių. Ši tvirtovė turėjo didelę reikšmę Pirmojo pasaulinio karo metu. O štai Antrasis pasaulinis karas šios vietovės beveik nepalietė, kaip aiškino vietinis gidas, dėl paprastos priežasties – visi kariniai planai buvo sudarinėjami taip, kad aplenktų šias apylinkes ir čia nevyktų kariniai veiksmai. Pasirodo, iš šių vietovių buvo kilęs pats kancleris, beje,  lietuviams labiau žinomas Ribentropas bei daugelis kitų hitlerininkų. Po Antrojo pasaulinio karo miestas galiausiai buvo pakrikštytas Gižycku. Šis pavadinimas siejamas su Mozūrijos folkloristo, pastoriaus Gustavo Gizewiusz‘o (1810-1848 m.) vardu.

Šių dienų miestas ir jį supančios apylinkės puiki vieta mėgstantiems vandens pramogas, aktyvų poilsį. Be abejonės, tai puiki vieta ir istorijos tyrinėtojams bei žinovams. Belieka pridurti, kad verta pažinti kaimynus, jau nekalbant apie savo gimtojo krašto pažinimo svarbą. Kaip ten bebūtų, mus vienija nemaža dalis istorinių paralelių ir persipynusių gyvenimų, tad šis projektas „Varėna ir Gižyckas – turistams draugiški miestai“ jauniesiems fotografams paliko didelį įspūdį ir, kas žino, kokį vaidmenį suvaidins tokie, kad ir nedideli, draugiški vizitai, įrodantys, kad pasaulyje žmonės yra pasiilgę ramybės ir santarvės.

 Mokytojas Vytautas Černiauskas